Filosofijos Lietuvoje eskizas: arba apie problemų ir galimybių dialektiką

LTStraipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, kas šiandien Lietuvoje yra filosofija ir kam jos reikia. Pažymima, kad dvidešimt dvejus Lietuvos tarpukario filosofinio gyvenimo metus apibendrina kelios ryškesnės pavardės, Vakarų ir Rytų idėjų sintezės siekis ir kultūros filosofija, tapusi pagrindiniu Lietuvos filosofijos lauku, o dvidešimt treji Nepriklausomybės metai tokiu vientisumu pasigirti kol kas negalėtų. Autorės nuomone, tai nėra savaiminė blogybė, veikiau priešingai, sveikintina, kad yra žmonių, besidominčių skirtingomis filosofijos sritimis, pradedant fenomenologija, hermeneutika, baigiant analitine, politine filosofijomis bei įvairiomis postmodernizmo kryptimis. Tačiau pažymima, kad šis daugiariopumas vis dar yra labiau analizuojantis, perpasakojantis pamatines Vakarų tradicijos idėjas ar pasaulio filosofijos debatuose skambančias tezes. Tai, autorės nuomone, reiškia, jog Lietuvos filosofinis mąstymas nuolat atsilieka žingsniu ar dviem nuo pasaulio filosofijos ritmų. Nagrinėjant filosofijos universitetuose problemas, pažymima, kad formalizuotos paskaitos, pateikiančios konspektyviai susumuotą informaciją, neprobleminė prieiga prie diskutuotinų dalykų, gilesnių tekstų analizės ir kokybiško seminarinio darbo stoka slopina bet kokį entuziazmą, nes bet kuri dar besimokančio mąstymo pastanga išjudėti lieka neskatinama, nepastebėta, o kartais net nepageidaujama. Daroma išvada, kad Lietuvos filosofija yra abejinga aplinkai, kad ir kokia ji būtų, stagnuoja ir verčia susilaikyti galintį veikti, todėl jos būklė yra apverktina.

ENThe aim of the article is to answer what is the meaning of philosophy in today's Lithuania and why it is necessary. It is noted that twenty two years of philosophical life in inter-war Lithuania are summarized by several better known surnames, the aim for synthesis of Western and Eastern ideas, and cultural philosophy, which has become the main field of Lithuanian philosophy, while twenty three years of Independence can hardly brag about such integrity. According to the author, this is not a spontaneous mischief, but on the contrary, it is good that there are people who are interested in different fields of philosophy, starting with phenomenology and hermeneutics, and ending with analytical, political philosophy and various postmodernistic directions. However, it is noted that this multiplicity is still analysing and retelling basic ideas of Western tradition or theses heard in global philosophical debates. According to the author, this means that Lithuanian philosophical thinking is constantly lagging behind from rhythms of global philosophy by one or two steps. When analysing issues associated with philosophy studied in universities, it is noted that formalized lectures providing concisely summarized information, non-problematic access to debatable subjects, lack of deeper text analysis and high-quality seminary work suppress any enthusiasm because any attempt of the learner's mind to move is not encouraged, is not discovered, and sometimes it is even undesirable. It is concluded that Lithuanian philosophy is indifferent to the environment, and, however it would be, it is stagnating and forces the one able to act to refrain from it; therefore, its state is deplorable.