Ištariame "valstybė" : Daukanto politinės minties štrichai
LTŠios apybraižos užduotis – suvokti vieną politikos dimensijų – valstybę. Valstybės samprata, nurodydama ir politikos vietą, jos išraiškos formas ir politinės veiklos subjektus, apima ir politinį mąstymą. Taigi nagrinėjant valstybės sampratą, prasminga pažvelgti į lietuvišką politinį mintijimą ir jo istoriją. Tai ne tiek filosofinis, kiek istorinis ar žinojimo sociologijos klausimas – kaip ir ką mes išmokome kalbėti politiškai, apie valstybę? Kada ir kodėl pradėta kalbėti apie valstybę ir ką norima pasakyti šia sąvoka? Taip užduodant klausimą iškart galima pristatyti pagrindinį šio straipsnio herojų – Simoną Daukantą. Nėra abejonių, kad būtent jis lietuvius pradėjo pratinti tarti žodį „valstybė“. Tačiau jo kaip lietuviškos istoriografijos pradininko ir įtakingo intelektualo nuopelnas kur kas didesnis. Mokydamas naujų žodžių, jis lietuvių mužikus mokė mąstyti politiškai. Šiuo atveju kalbama ne tiek apie „liaudies virtimą tauta“, kiek veikiau apie ūkininkų tapimą piliečiais (greta pamąstymų kaip geriau auginti bites, vaismedžius ar apynius atsiranda erdvė kalbėti apie tai, koks yra ir galėtų būti žmogaus santykis su valdžios institucijomis). Daukantas nebuvo filosofas ir nesiekė sukurti savarankiškos politinės minties sistemos. Tačiau jis tikrai rėmėsi pasaulėžiūrine koncepcija, kuri buvo prieinama XIX a. pradžios lietuviškai inteligentijai ir perteikė tam tikro žiūrėjimo į socialinę tikrovę perspektyvą.Reikšminiai žodžiai: Lietuviška politinė mintis; Lietuviškos politikos sąvokos; Politinė mintis; Simonas Daukantas; Valstybė; Valstybės koncepcija; Lithuania; Lithuanian policy concept; Lithuanian political thought; Political thought; Simonas Daukantas; State; The states concept.
ENThe task of this outline is to understand one of the policy dimensions, i.e. a country. The concept of the country indicating the place of politics, its forms of expression and subjects of political activity also includes political thinking. Therefore, when analysing the concept of a country, it would be useful to look at Lithuanian political thought and its history. It's not as much a philosophical as it is a sociological historical issue or an issue of knowledge, i.e. how and what did we learn to say politically about the country? When and why did one start talking about the country and what is the meaning of this concept? Asking such questions it is possible to immediately introduce the main character of this article, i.e. Simonas Daukantas. There is no doubt that it was him who began to teach Lithuanians to say the word country. However, his merit as a founder of Lithuanian historiography and influential intellectual is much bigger. Teaching new words, he taught Lithuanian peasants to think politically. It is not a case about folk's transformation to the nation, but rather about the turning of farmers into citizens (in addition to observations on how to better keep bees and grow fruit trees or hops, there is also a space providing the opportunity to talk about present and future human relationship with the authorities). Daukantas was not a philosopher and he did not aim to create an independent system of political thought. However, he did rely on a world view concept, which was available for the Lithuanian intelligentsia in the beginning of the XIX century, and had conveyed a perspective of a certain view to social reality.
