Framing poverty in Lithuanian community newspapers: local authorities, community members and journalists communicating social and policy changes
LTStraipsnyje pristatoma vietinės žiniasklaidos kaip vietos bendruomenių žiniasklaidos samprata argumentuojant, kad, skirtingai nei pagrindinėse (nacionalinės, regioninės aprėpties) žiniasklaidos priemonėse, kuriose stiprios profesionalių žurnalistų pozicijos, vietinių žiniasklaidos priemonių turinio hierarchija nėra akivaizdi: įvairūs bendruomenių veikėjai (žurnalistai, vietos nevyriausybinės organizacijos, viešąsias paslaugas teikiančių institucijų darbuotojai, vietos politikai, vietos valdžios atstovai ir kt.) pateikiami kaip lygiaverčiai. Bendruomenių laikraščių vaidmuo išaugo nuo 2012 m. pradėjus įgyvendinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, kuriame, pirma, kaip eksperimentas 5 Lietuvos rajonų savivaldybėse (Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės) įtvirtintas piniginės socialinės paramos skirstymo decentralizacijos principas. Skurdas yra viena opiausių Lietuvos miestelių ir kaimo vietovių problemų, tad svarbu įvertinti vietos bendruomenių žiniasklaidos vaidmenį politinio sprendimo galios poslinkio iš centro į periferiją kontekste. Šiame straipsnyje pristatomi 5 vietos bendruomenių laikraščių turinio tyrimo rezultatai rodo, kad bendruomenių nariai naudojasi žiniasklaida skurdo problemų, daugiausia – jų pačių organizuojamų labdaros projektų, komunikacijai, empatiškai pateikia skurstančių bendruomenės narių situaciją, tačiau apie vykstančią reformą ir jos padarinius nekalba, jos žiniasklaidoje nevertina.Socialinės politikos pokyčius vietos bendruomenių žiniasklaidoje daugiausia nušviečia vietos valdžia ir žurnalistai. Vietos žiniasklaidoje skurdas įrėminamas kaip individo problema, konstruojant nusipelniusiųjų ir nenusipelniusiųjų paramos įvaizdžius (būtent įvaizdžius, nes jie dažniausiai pateikiami kaip savaime suprantami, kaip abstrakcijos, neanalizuojant konkrečių atvejų). Šie įvaizdžiai tampa diskursiniais vykstančios reformos įteisinimo įrankiais. Straipsnyje daroma išvada, kad, nepaisant vietos bendruomenių žiniasklaidos potencialo palengvinti ir paskatinti bendruomenių narių dalyvavimą viešosios politikos procesuose, vietos bendruomenių žiniasklaida reformos kritiškai neįvertino, jos pasekmės paramos netekusiems skurstantiesiems pirmais reformos įgyvendinimo metais liko neužfiksuotos, tad vietos bendruomenių laikraščių vaidmuo skurdo mažinimo politikos decentralizavimo procese vertintinas kaip grįstas bendradarbiavimu.
ENCommunity media, as opposed to mainstream newsmedia, is an alternative source of information which plays a facilitative role by encouraging community members to express their interests, to join policy debates, and therefore to give authorities feedback on how ongoing policy changes affect members of communities. Due to high levels of concentration of poverty in Lithuanian rural areas and the start of a social assistance decentralisation program to poor residents in five Lithuanian regional municipalities in 2012, the role of local media in policies concerning poverty reduction has increased. Content analysis of five newspapers that served communities affected by the changes reveals that community members are provided with options to communicate poverty issues through community media. This is an empirical finding which supports the author’s claim, presented in this article, that analytical concept of rhisomatic community media rather than liberal critique of local press (which focuses on negative pressures from market and state institutions erected toward the media), is more useful for assessing deliberation processes in local newspapers. Research results show that while communicating poverty, community members prefer to communicate charity initiatives and not to directly engage in public policy debate.Coverage of policy changes is dominated by local authorities and community media journalists. Images of ‘deserving’ and ‘undeserving‘ poor (often without references to actually existing cases) dominate poverty framing in an attempt to support new cash social assistance distributions. Despite facilitating some non-governmental community-organised poverty reduction initiatives, community media acts collaboratively towards on-going policy changes and fails in empowering the poor of the communities they serve.
