Language shift and attitudinal dynamics among Ukrainian female war refugees in Lithuania

LTStraipsnyje nagrinėjama Ukrainos karo pabėgėlių, radusių prieglobstį Lietuvoje, kalbinių nuostatų ir kalbos pasirinkimo dinamika. Prasidėjęs plataus masto Rusijos karas prieš Ukrainą privertė tūkstančius civilių gyventojų ieškoti prieglobsčio visame pasaulyje. Lietuva šiems pabėgėliams tapo ypač patrauklia šalimi, o lemiamas veiksnys buvo kalba. Nemažai ukrainiečių yra dvikalbiai, gerai mokantys rusų kalbą, ir tai palengvino jų bendravimą su lietuviais, sovietmečiu išgyvenusiais panašią rusų kalbos vartojimo istoriją. Kalbos klausimas Ukrainoje turi gilias istorines šaknis. Šiame tyrime aprašoma, kaip dvi pagrindinės Ukrainos kalbos (ukrainiečių ir rusų) koegzistavo įvairiais tautos istorijos etapais. Siekiant suprasti besikeičiančias ukrainiečių karo pabėgėlių kalbines nuostatas ir kalbos pasirinkimą, 2023 m. vasarą Lietuvoje buvo atlikti pusiau struktūruoti interviu. Pažymėtina, kad tyrime dalyvavo tik moterys, ir tai atspindi unikalią Ukrainos pabėgėlių bangos (2022–2023 m.) ypatybę – ją daugiausia sudaro moterys ir vaikai. Dauguma respondenčių, ypač iš su Rusija besiribojančių rytinių regionų, yra dvikalbės, o jų gimtoji kalba – rusų. Tyrimo rezultatai atskleidė: daugelis ukrainiečių pabėgėlių Lietuvoje remiasi rusų kalba ir vartoja ją bendravimui palengvinti; bet noras pereiti prie ukrainiečių kalbos bendraujant privačioje aplinkoje ar socialiniuose tinkluose yra neaiškus. Kaip rodo duomenys, šis perėjimas negali būti itin greitas, atsižvelgiant į įvairialypį daugiatautį ir daugiakalbį ukrainiečių profilį. Tačiau trauminė patirtis, susijusi su okupacija, pabėgimu iš gimtosios šalies, šeimos ir namų praradimu, padarė didelę įtaką siekiui pereiti prie kalbos ir tapatybės transformacijos.Dauguma tyrimo dalyvių pabrėžia, kad būtina skubiai išsaugoti ukrainiečių kalbą ir kultūrą, kaip galingiausius jų tautinio tapatumo veiksnius. Pagrindinės sąvokos: kalbinė nuostata; kalbų politika; kalbos kaita; ukrainiečių kalba; rusų kalba; karo pabėgėlės.

ENThis article examines the change in language attitudes and practices among Ukrainian war refugees who arrived in Lithuania seeking for shelter. Russia’s invasion into Ukraine forced thousands of civilians to seek asylum globally. Within the Baltic countries, Lithuania became an especially tempting locality for the refugees because of the language factor. Most Ukrainians are bilinguals, with Russian as part of their linguistic repertoire, which facilitated communication with Lithuanians due to their shared history of using Russian during the soviet era. The issue of language in Ukraine has deep historical roots. This study describes the way two main languages in Ukraine (Ukrainian and Russian) have coexisted during various stages of the nation’s independent history. To understand the evolving language attitudes and preferences of Ukrainian war refugees, semi-structured interviews were conducted in Lithuania in the summer of 2023. It is noteworthy that all participants were women, reflecting the unique characteristic of the 2022–2023 Ukrainian refugee wave, which consisted predominantly of women and children. For the majority of the research participants— primarily from the eastern regions of Ukraine—Russian is their first language. The study results reveal that although many Ukrainian refugees initially rely on Russian to facilitate communication, the majority are gradually transitioning to Ukrainian. The data suggest that this shift cannot happen instantly, considering the diverse multinational and multilingual profiles of Ukrainians. However, the traumatic experiences of enemy’s occupation, refuge, lost family members and homes have significantly impacted individuals’ aspirations to undergo linguistic and identity transformations.Most of the participants stress an urgent need to preserve the Ukrainian language and culture, as the most powerful factors of their national identity. Keywords: language attitude; language policy; language shift; Ukrainian; Russian; female war refugees.