Jungtinės Amerikos Valstijos : keturios užsienio politikos tradicijos ir naujas lyderiavimo pasaulyje modelis : recenzija

LTWaltero Russelo Meado knygoje Special Providence: American Foreign Policy and How It Changed the World tvirtinama, kad Amerikos užsienio politika per neilgą jos istoriją buvo labai sėkminga, nes joje nuolat vyko skirtingų nuomonių kova, o vieną nugalėjusią poziciją netrukdavo pakeisti kita. Pasak autoriaus ginčas iš esmės vyko ir tebevyksta tarp keturių pagrindinių su konkrečiomis istorinėmis figūromis siejamų alternatyvų - hamiltoniečių, vilsoniečių, džefersoniečių ir džeksoniečių. Alexanderas Hamiltonas paprastai yra identifikuojamas su nuosekliu pramonės ir prekybos verslininkų interesų gynimu ir verslo klestėjimo svarbos valstybei akcentavimu. Woodrow Wilsonas žinomas dėl siekio įtvirtinti naują tokiomis vertybėmis, kaip demokratija, rinkos ekonomika, laisvas tautų apsisprendimas, kolektyvinis saugumas pagrįstą pasaulio tvarką. Thomas Jeffersonas labiausiais rūpinosi šalies ir jos demokratijos saugumu ir pasižymėjo išskirtiniu atsargumu bei apdairumu užsienio politikoje. O pasak Andrew Jacksono Amerika neturėtų specialiai veltis į konfliktus, bet jeigu ją vis dėlto kas nors drįsta "užkabinti", tai Amerika niekada neturi nusileisti, visada kovoti iki tol, kol priešas taps nekenksmingas. Ši Meado pasiūlyta taksonomija padeda geriau perprasti ir kaip pastaraisiais metais keitėsi JAV užsienio politika. Platesnis istorinis žvilgsnis atkreipia dėmesį į tai, kad pravartu neapsiriboti vien tik dabartinės George W.Busho vadovaujamos JAV administracijos politikos aktualijų analize, bet verta siekti patalpinti ją į platesnį JAV užsienio politikos tradicijų sąveikos kontekstą. [Iš leidinio]

ENIn his book Special Providence: American Foreign Policy and How It Changed the World Walter Russel Mead says that the American foreign policy has been very successful over its brief history as it has been continuously ridden by a struggle of different opinions and one winning position would soon be replaced by another. In the author’s words, the dispute has been and is going on among the four alternatives that relate to concrete historical figures – Hamilton, Wilson, Jefferson and Jackson. Alexander Hamilton is usually identifies with consistent protection of interests of industrial and commercial entrepreneurs and emphasis on the significance of prosperity of business. Woodrow Wilson is known for his goal of establishing the new world order based on such values as democracy, market economy, free will of nations, collective security. Thomas Jefferson was mostly concerned with the security of the country and its democracy and was characterised by exceptional carefulness and prudence in foreign policy. While according to Andrew Jackson America should not plunge into conflicts on purpose, but if someone turns on it, America should never give in but always fight until the enemy is rendered harmless. Such taxonomy by Mead helps understand the way the US foreign policy has changed recently. A deeper historical insights draws attention to the fact that one should not only confine to the analysis of the political topicalities of the politics of the modern US administration under George W. Bush but should also put it into a wider context of interaction of US foreign policy traditions.