Alejandro Xul Solar and Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: the unknown artistic brothers?
LTArgentiniečių menininko Alejandro Xul Solaro (1887-1963) kūrybinis metodas daug kuo artimas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Jie abu jautė būtinybę naudoti skirtingas terpes, bandė tobulinti muzikos notaciją, mąstė apie skirtingų kalbų - muzikinės, verbalinės bei vaizdinės - atitikmenis, parodydami jų sąsajas savo tapybos darbuose. Nors abu buvo labai religingi, tačiau domėjosi astrologija ir rašė mistiško turinio poetinius tekstus. Be kitų dalykų juos sieja dar ir gilaus dvasinio reikšmingumo scenų reprezentacija, gamtos kaip šventovės vizija, glaudus ryšys tarp muzikos, astrologijos bei dangaus sąvokų ir įkvėpimas, semtas iš muzikos kontrapunkto ir muzikos formų. Šia lyginamąja abiejų menininkų ir jų kūrinių apžvalga iš pasirinkto žiūros taško siekiama atskleisti jų estetinio ryšio gylį. Tarsi iškreiptų veidrodžių žaismėje Čiurlionis ir Xul Solaras atspindi vienas kitą, išryškėdami naujose perspektyvose, kurios gali daug ką pridurti, kad geriau suvoktume jų palikimą. Labai gaila, kad Čiurlionio ir Xul Solaro kūriniai nesulaukė amžininkų įvertinimo. Įpročio grimasa - tik po mirties jų vardai pasklido už siauro jų gerbėjų rato ribų. Net ir šiandieną, praėjus beveik šimtmečiui nuo Čiurlionio ir keturiasdešimt metų nuo Xul Solaro mirties, jie vis dar kovoja dėl garbingos vietos, kurią nusipelnė Vakarų meno panteone. Tai, matyt, yra jų nuošalumo nuo kultūros centrų ir net savo kultūros viduje, kurioje jie neturėjo sekėjų, padarinys. Etkindas rašė, kad Čiurlionis dažniausiai buvo vertinamas kaip savamokslis diletantas. Xul Solaras vertintas lygiai taip pat. Anot Etkindo, Čiurlionis nemėgęs aiškinti savojo meno, manydamas kad kiekvienas pats turįs jį suprasti. Xul Solaras žengė dar toliau - jis teigė, kad jo menas būsiąs suprastas tik 2000 metais.Savo darbuose abu menininkai siekė atskleisti subtilų ryšį tarp muzikos ir dailės, tarp vaizdo ir garso - tai kilo iš jų tikėjimo universaliu egzistencijos dėsniu, paaiškinančiu visų daiktų ir gyvybės formų sąryšį. Suvokdami save kaip nedalomą visatos dalį, jie jautėsi esą susieti paslaptingais saitais [p. 33].
