Князі Слуцкія
LTMonografijoje nagrinėjama vienos žymiausių ir įtakingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK) Slucko kunigaikščių Olelkaičių giminės iškilimo ir gyvenimo istorija XIV-XVII a. iki pat jos užgesimo. Monografijos įvade aptariama ankstesnė šios giminės tyrimų istorija, nurodoma, kuriuose valstybių archyvuose ir bibliotekose galima tikėtis gausiausios medžiagos tyrinėjama tema. Giminės pradininku laikomas Kijevo kunigaikščio Vladimiro Algirdaičio sūnus Aleksandras, istoriniuose šaltiniuose minimas XV a. pirmaisiais dešimtmečiais. Paskutiniąja giminės atstove buvo kunigaikštytė Sofija Olelkaitė (mirusi 1612 m.), dėl kurios rankos XVI a. pabaigoje vos nekilo karinis konfliktas tarp galingiausių valstybės giminių – Radvilų ir Chodkevičių. Kunigaikščių Olelkaičių-Sluckių giminės pavyzdys parodo, kaip Gediminaičių dinastijos atstovai sugebėjo integruotis į politinę slaviškų LDK teritorijų aplinką, per visą savo istoriją negavę nei vieno svarbaus valstybinio posto, savo turtus ir valdas sugebėję išlaikyti be valdovų malonės, vien tik savo pačių pastangomis. Kunigaikščių pastangomis Sluckas keliems šimtmečiams tapo svarbiu ir stambiu privačiu valstybės miestu, savo svarbos nepraradęs ir po giminės išmirimo. Darbas paremtas gausia archyvine ir bibliografine medžiaga, iliustruotas portretais, dokumentų faksimilėmis, geologinėmis schemomis, įdomūs jo priedai.
