Meno rinka, rusiškasis undergroundas ir sovietmečio dailės vertinimo problemos Lietuvoje

• Kultūros barai. 2006, Nr. 11, p. 60-64
• Kultūros barai. 2006, Nr. 12, p. 66-71

LTPolitinės ir geopolitinės aplinkybės lėmė, kad Lietuvos dailė sovietmečiu buvo eliminuota iš tarptautinės meno erdvės. Aštuntajame dešimtmetyje pripažinimas Vakaruose buvo savotiškas „apsaugos mechanizmas“, leidžiantis saugiau jaustis Sovietų Sąjungoje, dailininkai įgijo daugiau vertintojų ir žiūrovų, tuo tarpu į oficialias parodas nepatekę lietuvių dailininkai savo kūrinius galėjo rodyti tik uždaruose bendraminčių būreliuose. Sustiprėjus cenzūrai ir represijoms, nemažai nonkomformistinių rusų dailininkų ir kolekcionierių emigravo į Vakarus, iš Lietuvos – vos keletas. Perestroikos metais Maskvoje įkurtas Eksporto salonas tarpininkavo Sovietų Sąjungos dailininkų kūrinius parduodant užsienio aukcionuose. Po SSRS subyrėjimo keletą sovietmečiu sukurtų lietuvių autorių kūrinių įsigijo užsienio muziejai. Buvusiai „sovietinei erdvei“ Vakaruose atstovavo Rusijos sovietinė dailė; Lietuvoje stabilesni kriterijai kaip apibrėžti neoficialųjį meną, neegzistavo. Pastaraisiais dešimtmečiais dailėtyrininkai ėmė daugiau gilintis į sovietinės dailės modernėjimo procesus, tačiau diskusijas aštrino nacionalinio dailės „branduolio“ retorinės paieškos, t.y. būsimos Nacionalinės dailės galerijos būsimas turinys. Lietuvos dailės muziejaus 2002 m. parengtoje koncepcijoje nusakyti bendriausi ekspozicijos formavimo principai, tačiau nė žodžiu neužsiminta apie prisitaikėliškos ir laisvos dailės sovietmečiu tariamą perskyrą.

ENPolitical and geopolitical circumstances determined that in the soviet times Lithuanian art was eliminated from the international art space. Recognition in the West in the eighth decade was a peculiar “mechanism of defence” allowing the artists to feel safer in the Soviet Union, they acquired more evaluators and spectators, whereas the Lithuanian artists who failed to get to the official exhibitions could show their works of art in closed groups of the like-minded only. After censorship and repressions tightened many non-conformist Russian artists emigrated to the West, and only a few artists emigrated from Lithuania. During the years of perestroika the Export Showroom that was founded in Moscow acted as a mediator in selling the works of art of the artists of the Soviet Union at foreign auctions. After the downfall of the USSR foreign museums acquired several works of art of the Lithuanian artists created during the soviet years. Russian soviet art represented the former “soviet space” in the West; in Lithuania more stable criteria for defining unofficial art did not exist. During the recent decades art experts started going deeper into the processes of soviet art growing more modern, however, rhetoric searches for the “nucleus” of national art, that is, the future contents of the future National Art Gallery, made discussions more heated. The conception of the Lithuanian Art Museum formulated in 2002 defined the most general principles of the formation of the exposition, however, not a word was said about the supposed separation of conformist and free art of the soviet years.