LT1970 m. pirmą kartą Čiurlionį Japonijoje „Tarybiniame žurnale“ pristatė Ichiro Kato (1930-2003). Tuo metu Lietuva japonams buvo nematyta, paslaptinga šalis, nors po Jono Meko filmo „Kelionės į Lietuvą“ premjeros 1973 m. Lietuvos vardas tapo labiau žinomas. Filmo metu skambėjusi Čiurlionio fortepijoninė kūryba, kurią iš plokštelės skambino V. Landsbergis, buvo Čiurlionio muzikos premjera, net jeigu niekas ir nežinojo, kas ją sukūrė. Kitas didelis įvykis buvo 1992 m. Tokijo Sezono muziejuje surengta Čiurlionio tapybos paroda. Tai buvo puiki galimybė suvokti Čiurlionio tapybos meną. Projektui nuo pat pradžių talkino prof. Landsbergis, kuris tuo metu ne kartą lankėsi Japonijoje, skaitė paskaitas, koncertavo. Vieno vizito metu profesorius susitiko su Japonijos King Records kompanijos atstovu Yukihisa Miyayama ir pasiūlė išleisti originalią Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“ redakciją. Vėliau, 1993 m. King Records, bendradarbiaudama su Lietuvos įrašų kompanija Lituanus, išleido Čiurlionio fortepijoninių kūrinių ir liaudies dainų kompaktines plokšteles, kurios išplatino Čiurlionio muziką visoje Japonijoje. 2008 m. japonų kalba buvo publikuota V. Landsbergio monografija „Čiurlionis: laikas ir turinys“, 2011 m. pažymint Čiurlionio mirties šimtąsias metines du svarbūs leidiniai netruks pasirodyti – pirmasis fortepijoninių kūrinių Urteksto versijų rinkinys ir Čiurlionio tapybos darbų albumas. Kitas svarbus I. Kato straipsnis apie Čiurlionį buvo išspausdintas 1975 m., minint 100-ąsias gimimo metines.Jame I. Kato aptaria 7 Čiurlionio sonatas ir pastebi, kad jo tapybai būdinga unikali koloristika, artima rytų menui. 1975, 1976 ir 1979 m. Kato dalyvauja Baltijos studijų konferencijose Stokholme ir Niujorke, kuriose skaitytuose pranešimuose Čiurlionio kūrybą vertina pasitelkdamas Japonijos meno estetikos kategorijas, pastebi kūrybos panašumus tarp Čiurlionio ir Hokusai jūros bangų bei suformuluoja klausimą apie galimą japonų medžio drožybos antspaudų ukiyo-e įtaką Čiurlionio kūrybai, tačiau minėtos temos neišplėtoja ir nepateikia įtikinamų pavyzdžių. Savo tyrimus pradėjau nuo biografinio fakto, kurį papasakojo Prof. Rasa Andriušytė-Žukienė: „savo buvimo Varšuvoje pabaigoje Čiurlionis matė dvi istorinės reikšmės japonų meno parodas. Pirmoji buvo Japonų ukiyo-e antspaudų paroda J. Kriwulto salone 1900-1901 metais, o antroji 1901 m. – garsios Felikso Jasieńskio japonų meno kolekcijos paroda“. Čiurlionio tapyboje į sudėtingą darinį susilydo skirtingų šalių ir skirtingų kultūrų įtakos, pasireiškusios įvairiu laiku. Parodyti aiškias ukiyo-e inspiracijų nuorodas nėra lengvas uždavinys. Straipsnyje pateikiami hipotetiniai pavyzdžiai, bylojantys, kad Čiurlionis galimai panaudojo kai kurias kompozicines ir reprezentacines ukiyo-e idėjas.