Rhythms of nature and culture in the art of Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
LTStraipsnyje gvildenama seniai žinoma problema apie gamtos ir kultūros koegzistenciją žmonijos civilizacijoje, ypač pabrėžiant gamtos kaip individo kūrybos šaltinio reikšmę. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba, apjungianti dvi skirtingos prigimties meno sritis – ekspresyvią ir laikišką muziką bei konstruktyvią ir erdvišką tapybą – tiriamos siekiant atskleisti meno kūriniuose glūdintį gamtos ir kultūros sąryšį. Šio sąryšio svarbiausiu faktoriumi yra ritmas, būdingas visiems gamtos fenomenams bei žmonijos meno kūriniams. Ritminių struktūrų analizė atlikta, pasirinkus semiotikos metodą, Pierce'o, Eco bei Mameli taikytą simbolinio meno tyrimams. Čiurlionis yra filosofas graikiškąja prasme, nes jis nori pažinti ir suprasti pasaulį. Būti filosofu nereiškia sukurti filosofinės sistemos. Sekant Rorty/Sellarso apibrėžimu filosofija yra siekis matyti daiktų sąryšį plačiausia prasme. Estetiškai išgyvendamas susitikimą su Čiurlionio menu kiekvienas, viena vertus, sujaudinamas ir paveikiamas jo magiškos mitopoetiškos galios, antra vertus, tačiau lieka kritiškai nusiteikęs episteminio pranešimo atžvilgiu, nes pastarasis reikalauja pastangų suvokti meno kūrinyje atskleidžiamą prasmę.Žmogaus gyvenimas sudaro šio pranešimo turinį. Čiurlionio tapyba gali būti vadinama ontologiniu menu, nes vietoj vaizdavusi būtį, ji ją įkūnija, įtraukdama žiūrovą dalyvauti estetiniame vyksme. Čiurlionis buvo tas, kuris peržengė ribą – pranešėjas, pranašas, burtininkas labiau nei amatininkas. Aš pasisakau už giliausią įmanomą jo dvikalbio meno prasmės interpretaciją ir surastą balansą estetinėje patirtyje tarp įkvėptos sielos ir mąslaus proto, kurie visada kovoja už tiesą, kai žvelgiama į Čiurlionio kūrinius. Ritmas, kosminis konstitucinis dinaminis principas buvo studijuojamas daugelio menininkų. Jis pasireiškia kūriniuose dvejopai: viduje ir išoriškai. Abu atvejai būdingi Čiurlionio menui, kuriam tinka ši Hanso Richterio mintis: „kūrinio ritmas yra identiškas visumos idėjai. Ritmas yra tai, kas perteikia idėjas, kas sudaro visumą (...).Tai ne baigtinė laiko ir erdvės sekvencija, tai vienybė, sujungianti visas dalis į visumą“.
