Baudžiamoji atsakomybė už dokumento suklastojimą, suklastoto dokumento panaudojimą arba realizavimą pagal kai kurių užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus

LTStraipsnyje lyginamuoju požiūriu nagrinėjamas baudžiamosios atsakomybės už dokumento suklastojimą, suklastoto dokumento panaudojimą ar realizavimą reglamentavimas pasirinktų Europos valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose siekiant atskleisti teisinio reguliavimo tendencijas ir galimas Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų, kuriuose numatyta atsakomybė už šias nusikalstamas veikas, tobulinimo gaires. Pirmajame straipsnio skyriuje nagrinėjami dokumento suklastojimo ir panašių nusikaltimų objektyvūs požymiai. Išanalizavęs atitinkamus užsienio valstybių įstatymus, autorius daro išvadą, kad juose nėra aiškiai išskiriamas teisinis gėris, į kurį kėsinamasi suklastojant dokumentą, tokį dokumentą panaudojant ar realizuojant. Jei teisinis gėris apibūdinamas konkrečiau, juo nurodomas dokumentų patikimumas ar visuomenės pasitikėjimas. Dokumento ar į ją panaši sąvoka baudžiamuosiuose įstatymuose paprastai nėra išaiškinama. Antrajame straipsnio skyriuje nagrinėjami dokumento suklastojimo ir panašių nusikaltimų subjektyvūs požymiai. Baudžiamųjų įstatymų analizės pagrindu, autorius tvirtina, kad pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, dokumento suklastojimas, kurį atlieka valstybės pareigūnas ar valstybės tarnautojas, laikomas daug sunkesniu nusikaltimu, nei tie atvejai, kai tokį nusikaltimą padaro bet koks kitas asmuo. Trečiajame straipsnio skyriuje nagrinėjami nusikalstamos veikos požymiai, diferencijuojantys baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą, suklastoto dokumento panaudojimą ir realizavimą.Reikšminiai žodžiai: Dokumentų klastojimas; Suklastoto dokumento panaudojimas ar realizavimas; Forgery of documents; Use or disposal of forged document.

ENThe article provides a comparative examination of the regulation of criminal liability for document falsification and the use or sale of a falsified document in the penal laws of selected European states, in order to reveal the trends of legal regulation in this area, as well as the guidelines for possible improvements in the penal laws of the Republic of Lithuania regulating liability for these crimes. The first part of the article examines the objective evidence of document falsification and similar crimes. Having analysed the relevant laws of foreign states, the author concludes that they do not clearly identify the legal good, which is harmed by document falsification and the use of sale of such documents. In cases when there is a more specific description of the legal good, it refers to the reliability of documents or the trust of the society. The concept of the document and similar concepts are usually not clarified in the laws. The second part of the article examines the subjective evidence of document falsification and similar crimes. On the basis of the analysis of penal laws, the author claims that, according to the penal laws of foreign states, document falsification by public officials or civil servants are considered to be a much heavier crime than if this crime is committed by any other person. The third part of the article examines the attributes of crime that differentiate criminal liability for document falsification and the use or sale of falsified documents.