Universiteto autonomijos sampratos genezė 1990-2008 metais

LTStraipsnyje analizuojama Lietuvos Respublikos Seime priimtų teisės aktų, reglamentuojančių mokslo ir studijų institucijų valdymą, kaita, taip pat Konstitucinio Teismo nutarimai, aiškinantys universitetų autonomiją. Tyrimas ypač išryškino visumą aplinkybių ir priežasčių, kurios lėmė universitetų autonomijos sampratos plėtotę Seime. Šiuolaikinė universitetų autonomijos samprata (pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą) remiasi viduramžiška istorine tradicija, pagal kurią autonomija suprantama kaip teisė savarankiškai nustatyti savo organizacinę struktūrą, mokslo ir studijų tvarką, naudotis valstybės perduotu turtu, turėti teritorijos ir pastatų, neliečiamumo garantiją ir kt. Tačiau pirmajame Mokslo ir studijų įstatyme, priimtame 1991 m., buvo pateiktas daug platesnis autonomijos apibrėžimas, pagal kurį valstybė universiteto veiklą galėjo reguliuoti tik subsidijomis, valstybės finansuojamais užsakymais ir kitomis įstatymų nustatytomis priemonėmis. Istorinė universitetų autonomijos samprata vėl atsirado Aukštojo mokslo įstatyme, priimtame 2000 m., kuris buvo kuriamas aktyviai dalyvaujant Lietuvos universitetų rektorių konferencijai. Tik vienas sakinys apie universitetų autonomiją yra įrašytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje: „Aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija“. Konstitucinis Teismas turėjo daug kartų aiškinti teisės aktuose išplėtotas universitetų autonomijos nuostatas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Autonomija; Konstitucinio Teismo jurisprudencija; Mokslas ir studijos; Statutas; Universitetas; Autonomy; Science and studies; Statute; The jurisprudence of the Constitutional Court; University.

ENPaper analyzes legislation adopted in the Lithuanian Parliament governing higher education institutions management change, as well as the Constitutional Court rulings explaining university autonomy. The study in particular highlighted the whole of the circumstances and reasons that led to the development of the concept of university autonomy in the Parliament. The modern concept of the autonomy of universities (according to the Lithuanian Constitutional Court interpretation) is based on the medieval historical tradition. According to this tradition the autonomy is conceived as the right to independently determine governmental structure, the order of research and studies, to use the property given over by the State, to have the guarantee of inviolability at al. However, in the first Science and Studies Act, adopted in 1991, a much broader definition of autonomy was legalized, under which the State may regulate an institution‘s activities by way of subsidies, orders (agreements) financed by the State, and other means provided for in laws of the Republic of Lithuania. The historical concept of university autonomy reappeared in Higher Education Act, adopted in 2000, which was developed with the active participation of Lithuanian Universities Rectors‘ Conference. Only one sentence on university autonomy is added in the Constitution of the Republic of Lithuania: "Schools of higher education shall be granted autonomy". The Constitutional Court has had numerous occasions to interpret university autonomy provisions developed in the laws. [From the publication]

• Teisė / Law
• Vadyba / Management