Latvių bendrinės kalbos vietos prieveiksmių semantinė struktūra

LTAkademinėje latvių kalbos gramatikoje vietos prieveiksmiai pagal reikšmes skiriami į dvi grupes: a) nurodantys vietą, kurioje kas yra, vyksta, darosi (atsako į klausimą kur?); b) nurodantys veiksmo kryptį (atsako į klausimą – kurp?). J. Endzelynas, M. Araja ir kt. vietos prieveiksmius skirstė į keturias semantines grupes: a) nusakantys veiksmo vietą (pvz.: šeit); b) nusakantys veiksmo kryptį (pvz.: zemē); c) neigiamieji vietos prieveiksmiai (pvz.: nekur); d) paplitimo vietos prieveiksmiai (erdvės atžvilgiu) (pvz.: tāli). Nagrinėjama jų semantinė struktūra. Vietos prieveiksmių klasifikacijos pagrindas – paradigminių ir sintagminių santykių analizė. Ja remiantis nustatomi mažiausi reikšminiai elementai – diferenciniai požymiai. Tiriant vietos prieveiksmių struktūrą paradigminiu aspektu, pirmiausiai reikia remtis bendrinės kalbos žodynų vietos prieveiksmių apibrėžimais, nustatyti orientacinę reikšmę, išskirti integralinius ir diferencinius požymius, nustatyti semantines opozicijas, orientyrus, vėliau atlikti sintagminę analizę. Tiriant vietos prieveiksmių struktūrą sintagminiu aspektu, pirmiausia reikia atsižvelgti į kontekstą ir situaciją. Vietos prieveiksmių klasės leksinį artumą lemia jų kaip vietos santykių veikėjų, vaidmuo kontekste. Sintagminė ir paradigminė analizė, orientacinių reikšmių bei slankumo tyrimai leidžia nustatyti vietos prieveiksmių integralinius bei diferencinius požymius, semantines opozicijas. Latvių bendrinės kalbos vietos prieveiksmių semantinę struktūrą geriausiai parodo 24 diferencinių požymių poros, pavaizduotos identifikacijos dendrogramoje.Reikšminiai žodžiai: Latvių kalba; Prieveiksmis; Latvian language; Adverb; Sematics.

ENThis is a description of the semantic structure of standard Latvian adverbs of place. It starts with a paradigmatic analysis (first, a reference is made to determinations of the adverbs of place, which are provided by Latviešu literārās valodas vārdnīca; then an orientation meaning is defined, followed by marking of the integral and differential features, and determination of semantic oppositions), later followed by a syntagmatic analysis. In analyzing the structure of the adverbs of place within the syntagmatic approach, it is necessary to consider a context and a situation. Analysis of paradigmatic and syntagmatic relations underlie the classification of the adverbs of place. On the basis of this classification, differential features that are the least significant elements are being identified. 24 pairs of differential features can be used to describe the semantic structure of the adverbs of place. When the system of paradigmatic relations of all the adverbs of place is fully described, it is possible to characterize every single adverb of place as a particular combination of these features, and to set its place in this system. For instance, the adverb of place klāt can be characterized as [non-interrogative - non-cognitive - non-deictic - non-vertical - non-inside - side - non-concrete], etc. [From the publication]