Mobilizavimas politiniams pokyčiams: vertybinis ir pragmatinis požiūris

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėMobilizavimas politiniams pokyčiams: vertybinis ir pragmatinis požiūris
Kita antraštėMobilization for political change: pragmatic and value approaches
AutoriaiGrinevičiūtė, Rūta
LeidinyjeInformacijos mokslai . 2005, t. 35, p. 105-118
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTKomunikacijos strategijos; Komunikacijos modeliai; Pilietinė gynyba
ENCommunication strategies; Communication models; Civil Defense
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje nagrinėjamos strategijos, kurias pasitelkia opozicijos jėgos, siekiančios mobilizuoti masinę paramą jų inicijuojamai nesmurtinei politinei kaitai. Politinė kaita čia suprantama kaip esminis politinio režimo pasikeitimas, kurį pralaimėjusioji pusė dažnai įvardija kaip perversmą. Šio straipsnio tikslas yra, išnagrinėjus dvi labiausiai paplitusias ir taikomas nesmurtinio pasipriešinimo koncepcijas – Gene Sharpo pilietinės gynybos strategiją ir Mahandan (Mahatma) Gandhi „satyagraha“, suformuoti jas atitinkančius komunikacinius modelius. Pilietinė gynyba ir satyagraha yra priešpriešinamos įprastinio karo strategijai, nes jų pagrindinis išteklius yra ne fizinė griaunamoji jėga, o piliečiai, reiškiantys nepaklusnumą politiniam režimui. Tačiau G. Sharpo ir M. Gandhi koncepcijos turi ir esminių skirtumų, kurie kyla iš skirtingos jų vertybinės orientacijos, tikslų ir sąveikos su oponentais ypatybių, požiūrio į smurtą ir t. t. Tie skirtumai suponuoja du komunikacinius modelius. Pilietinę gynybą atitinka propagandinis, į trumpalaikius efektus orientuotas komunikacinis modelis, o „satyagraha“ – dialoginis, į ilgalaikius efektus orientuotas komunikacinis modelis. [Iš leidinio]

ENThis article examines strategies which are used by the power of the opposition, seeking to mobilise mass support for non-violent political change that they have initiated. Political change is understood here as a fundamental change in the political regime, which the losing side names a perversion. The aim of this article is, having examined the two most widespread and applied concepts of non-violent resistance, which are Gene Sharp‘s civilian based defence strategy and Mahatma Gandhi’s “satyagraha” strategy, to form communicational models suitable for them. Civilian based defence and satyagraha are resistance to the strategy of regular war, because their main reservoir is not physical destructive power, but citizens expressing disobedience towards the political regime. However Gene Sharp and Mahatma Gandhi’s concepts have fundamental differences, which arise from their different value orientation, goals and interaction with the special features of opponents, viewpoint towards violence, etc. These differences presuppose two communication models. Civilian based defence fits the propagandist communication model oriented towards short-term effects, while satyagraha is a dialogue communication model oriented towards long-term effects.

ISSN1392-0561
Mokslo sritis
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/5279
Atnaujinta2018-12-20 23:06:42
Metrika Peržiūros: 5    Atsisiuntimai: 1