Kaimynų literatūra - kaip sava ir kaip pažįstama? : Apie lenkų literatūros vertimus

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kaimynų literatūra - kaip sava ir kaip pažįstama?: Apie lenkų literatūros vertimus
Alternative Title:
Neighbours' literature - like our own and as familiar? (About translations of Polish literature)
In the Journal:
Krantai. 2013, Nr. 3, p. 26-31
Keywords:
LT
Istorija; Lenkų literatūra; Lenkų literatūros recepcija Lietuvoje; Lenkų literatūros vertimas į lietuvių kalbą; Lenkų-lietuvių literatūriniai ryšiai; Vertimai' lenkų literatūros recepsija; Vertimas.
EN
History; Polish literature, translation; Polish-Lithuanian literary contacts; Reception of Polish literature; Reception of Polish literature in Lithuania; Translation of Polish literature into Lithuanian; Translations.
Summary / Abstract:

LTLiteratūros tyrinėtojo ir vertėjo Algio Kalėdos straipsnyje siekiama pateikti apibendrintą lenkų literatūros recepcijos, visų pirma – vertimų, vaizdą Lietuvoje. Empirinius (iš dalies ir teorinius) šios problematikos tyrinėjimų pamatus XX amžiuje sukūrė tokie lietuvių mokslininkai kaip Mykolas Biržiška, Vincas Mykolaitis-Putinas, Vytautas Kubilius, Regina Mikšytė, Jonas Riškus, Eugenija Ulčinaitė ir kiti. Itin didžiulis empirinės medžiagos kiekis (vien Adomo Mickevičiaus vertimų į lietuvių kalbą bibliografija užima daugiau kaip šimtą puslapių teksto!) neleidžia koncentruotis į smulkią vertimų problematikos analizę, todėl teko pasitenkinti trumpomis atskirų istorinių etapų charakteristikomis, taip pat – gana lakoniškais dabartinės lenkų literatūros sklaidos būklės apibūdinimais. Šiuo atveju (kitaip negu, tarkim, kalbant apie vokiečių, prancūzų ar italų literatūrų recepciją) literatūrinių procesų vyksmą itin stipriai veikė bendras lietuvių ir lenkų tautinių politinių santykių laukas. Be to, juk puikiai žinoma, kad šie literatūrų kontaktai užsimezgė labai seniai, tęsiasi nuo pat lietuvių literatūros ištakų (jau Martynas Mažvydas medžiagos sėmėsi iš lenkų liuterono Jano Seklucjano katekizmų ir giesmynų) iki mūsų dienų. Vertimų pobūdis, lygis, galų gale kiekis skirtingais laikotarpiais labai įvairavo. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu (maždaug nuo 1990 metų) verčiami bemaž visų žanrų lenkų literatūros kūriniai: poezija, proza, drama, eseistika, fantastinė, vaikų literatūra.Tarp vertėjų – įvairių grupių atstovai: žymūs lietuvių rašytojai, vertėjai profesionalai, mėgėjai, pavyzdžiui, Justinas Marcinkevičius, Sigitas Geda, Tomas Venclova, Kornelijus Platelis, Eugenijus Ališanka, Vytautas Bložė, taip pat Irena Aleksaitė, Vyturys Jarutis, Vytautas Dekšnys. Straipsnyje pars pro toto principu aptariami Czesławo Miłoszo, Wisławos Szymborskos, Witoldo Gombrowicziaus, Zbigniewo Herberto, Jerzy Pilcho ir kitų žymių lenkų kūrėjų vertimai į lietuvių kalbą. [Iš leidinio]

ENIn his article, the literature researcher and translator Algis Kalėda seeks to present a summarised view of the reception of Polish literature, mainly translations, in Lithuania. The empirical (and partly theoretical) foundations of the research into this question were laid in the 20th century by Lithuanian researchers such as Mykolas Biržiška, Vincas Mykolaitis-Putinas, Vytautas Kubilius, Regina Mikšytė, Jonas Riškus, Eugenija Ulčinaitė, and others. The huge amount of empirical data (just the bibliography of translations of Adam Mickiewicz into the Lithuanian language takes up more than a hundred pages of text!) does not allow us to give a detailed analysis of the translation issues, and therefore the only way was to deal with short characteristics of separate historical stages, as well as with rather laconic definitions of the state of the spread of contemporary Polish literature. In this case (unlike the reception of German, French or Italian literature), the movement of literary processes was strongly affected by the common Polish-Lithuanian national-political relationship. Moreover, it is well known that these literary contacts were established a very long time ago, and have continued since the very beginnings of Lithuanian literature till today (even Martynas Mažvydas drew material from the catechisms and hymnals of the Polish Lutheran Jan Seklucjan). The character, standard and even amount of translations varied in different periods. In the modern period of Lithuanian independence (from 1990), almost every genre of Polish literature has been translated: poetry, prose, drama, essays, fantasy and children’s literature.Among the translators, there are people from different groups: well-known Lithuanian writers, professional translators and amateurs, such as Justinas Marcinkevičius, Sigitas Geda, Tomas Venclova, Kornelijus Platelis, Eugenijus Ališanka, Vytautas Bložė, Irena Aleksaitė, Vyturys Jarutis and Vytautas Dekšnys. In the article by pars pro toto principle translations into the Lithuanian language of Czesław Miłosz, Wisława Szymborska, Witold Gombrowicz, Zbigniew Herbert, Jerzy Pilch and other well-known Polish writers are discussed. [From the publication]

ISSN:
0235-6384
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/52732
Updated:
2019-11-29 15:34:08
Metrics:
Views: 59    Downloads: 4
Export: