LTAtkūrusios valstybingumą XX a. 10 deš. Baltijos šalys susidūrė su energetinės nepriklausomybės problemomis. Skirtingai nei tikėtasi, narystė Europos Sąjungoje ir NATO nesuteikė greitų ir paprastų energetinio saugumo problemų sprendimų. Šių sprendimų paieškos aktualios ir šiandienos Baltijos valstybių politikos arenose bei viešojoje erdvėje, todėl keista, jog problema nesulaukia pakankamai mokslininkų dėmesio. Laimei, šią nišą bando užpildyti 2013 m. išleista Agnia Grigas studija „The Politics of Energy and Memory between Baltic States and Russia“ („Energetikos ir atminties politika: Baltijos valstybės ir Rusija“). Autorės dėmesio centre atsiduria Baltijos valstybių energetikos politika Rusijos atžvilgiu, kartu įvertinant istorinės atminties vaidmenį dvišaliuose santykiuose. Autorė klausia, kodėl posovietinio laikotarpio pradžioje būdamos tokios panašios, vėliau Baltijos šalys Rusijos atžvilgiu laikėsi skirtingų užsienio ir ekonomikos politikos kursų, ir ieškodama atsakymo pabrėžia vidaus politikos veiksnių svarbą bei netiesioginį Baltijos šalių euroatlantinės integracijos vaidmenį. Knygoje Baltijos valstybės lyginamos analizuojant naftos ir dujų sektorius (ši knygos dalis sėkmingesnė), taip pat Baltijos šalių ir Rusijos įtampas, kylančias dėl Pergalės dienos (gegužės 9 d.) statuso bei Baltijos valstybių keliamo sovietinės okupacijos žalos atlyginimo klausimo. A. Grigas tyrimas neabejotinai prisideda prie geresnio šiuolaikinės Baltijos valstybių užsienio politikos supratimo.