Apie JAV užsienio politikos alternatyvas santykiuose su Rusija

LTRecenzijoje pristatoma ir vertinama Užsienio reikalų tarybos studija Russia’s Wrong Direction: What the United States Can and Should Do skirta JAV politikos rekonstrukcijai Rusijos atžvilgiu. Studijos autoriai, kurių gretose buvo tiek įtakingi JAV demokratai ir respublikonai, JAV santykius su Rusija siūlo pagrįsti selektyvaus bendradarbiavimo ir selektyvios opozicijos principais. Ši koncepcija grindžiama įsitikinimu, kad Rusijos veiksmai ateityje gali sukelti grėsmę lyderiaujančių pasaulio valstybių vienybei, kartu ir egzistuojančiai tarptautinei sistemai. Recenzijoje analizuojamos studijoje pateiktos JAV selektyvaus bendradarbiavimo ir opozicijos koncepcijos Rusijos atžvilgiu įgyvendinimo priemonės. Kritiškai pastebima, kad studijos autorių siūlymams tinkamai užtikrinti selektyvios opozicijos Rusijai principo įgyvendinimą (ypač Rusijos santykių su kaimynais klausimu) trūksta rimtesnio pagrindimo, tačiau, kita vertus, pozityviai vertinamas studijos kritiškas požiūris į NATO ir Rusijos santykių perspektyvas, Rusijos energetinę politiką. Nepaisant kritinio požiūrio į atskiras studijų autorių mintis JAV - Rusijos santykių atžvilgiu, pripažįstama, jog studijos vertė yra ta, kad ji sugeba įtikinti, jog Vakarai dar turi priemonių paveikti Rusiją. Taip pat teigiama, kad studijos siūlymai yra naudingi ir Lietuvos užsienio politikai, kuri siekia išvengti naujojo pasidalijimo įtakos sferomis tarp didžiųjų valstybių.

ENThe review presents and assesses a study by the Foreign Affairs Council titled Russia’s Wrong Direction: What the United States Can and Should Do that is dedicated to reconstruction of the US policies on Russia. The authors of the study, influential US democrats and republicans among them, suggest resting the US-Russia relationship on principles of selective cooperation and opposition. This concept is based on a belief that Russia’s actions in future can threaten the unity of the world’s leading states, and the existing international system as well. The review analyses the measures to implement the concept of the US selective cooperation and opposition towards Russia as presented in the study. A critical note is made that the authors’ suggestions to properly ensure the implementation of the principle of selective opposition towards Russia (especially when it comes to Russia’s relations with its neighbours) lacks solid base, however, on the other hand, the study’s critical stance on the outlook of the NATO-Russia relations and the Russian energy policy is viewed as a positive thing. In spite of the critical view of the authors’ individual ideas about the US-Russian relations, it is admitted that the study is valuable in a way that it is capable of convincing that the West still has tools to influence Russia. The review also states that the suggestions made in the study are good for Lithuania’s foreign policy, which is aimed at avoiding the new allocation of spheres of influence among the great powers.