Changing the film: experiences and outcomes of teaching "interactive moving image" in the baltic states and elsewhere

LTStraipsnyje aptariami autoriaus vestų dirbtuvių interaktyvaus kino srityje turinys ir rezultatai bei tinkamų programinės įrangos priemonių panaudojimas, remiantis dirbtuvėmis, rengtomis Baltijos šalyse. Mano patirtis su kompiuterinėmis technologijomis meno mokymo srityje atskleidė dvi priešingas pedagogines strategijas, kurias aš vadinu „Juodoji dėžė" ir „Bitai ir Baitai". Pirmuoju atveju programinė įranga buvo naudojama kaip bet koks kitas įrankis, siekiant išmokyti studentus ja naudotis, nors programa aiškiai apribota meniu ir valdymo operacijomis. Kiti ginčijosi, kad kompiuteris neturi būti slapta „juodoji dėžė" ir kad studentai turi būti šiek pramokę pamatinio programavimo. Aš interaktyvias kino dirbtuves modeliuoju taip, kad dalyviai galėtų naudojantis Director programine įranga ir pasirinkti tiek „Juodosios dėžės", tiek „Bitų ir Baitų" strategiją. Maždaug pusę rezultatų galima apibūdinti kaip grožinius kūrinius. Ne grožinis turinys irgi puikiai tinka trumpoms dirbtuvėms, kadangi medžiagą galima greitai susirinkti iš aplinkos arba remtis dalyvio žiniomis. Trumpo formato pratybų metu interaktyviam vaizdavimui dažnai pasirenkamas koks nors lokalas. Interaktyvūs filmai glaudžiai susiję su žaidimais. Daugelio pratybų rezultatai primena mįsles, žaidimus ar interaktyvius žaislus. Daugelis kitų interaktyvių filmų kuriami kaip meno praktikos tęsiniai. Populiariausias dalyvių pasirinktas sąveikos būdas - spustelėjimas pele, kiti sąveikos būdai rėmėsi mikrofono įvestimis arba kameros vaizdu.Išanalizavus 24 dirbtuvių, rengtų nuo 2002 m. Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, rezultatus, matyti, kad beveik nė vienas neužsimena apie politinę situaciją, nei susijusią su sovietinės okupacijos paveldu, nei su ES naryste. Socialiniai komentarai taip pat reti. Išskirtinė savybė - įspūdingų peizažų, gamtinių ir pramoninių, panaudojimas. Daugelyje projektų kokiu nors būdu užsimenama apie sekimą arba juose esama vojerizmo aspektų. Pastarąjį dešimtmetį Estijoje susikaupė solidus interaktyvių filmų kiekis. Estiją galima laikyti stipriu tobulumo šioje srityje pasiekusiu centru. Būtų įdomu išvesti paraleles su analogiškomis labiau įsitvirtinusiomis kūrybinėmis praktikomis, tokiomis kaip meninis video ar kino filmas Baltijos valstybėse. Nors dar per anksti spręsti apie visus šios rūšies darbus kaip reikšmingus visuotiniu mastu, turint omenyje šių dirbtuvių, vykusių Baltijos šalyse, narių skaičių, jose dabar puikiai susikalbama interaktyvaus filmo kalba - tai svarbi žinių investicija ateičiai.

ENPaper discusses the teaching of various short workshops in the Baltic States (as well as many others taught elsewhere) in the specific combination of interactivity and moving image. The workshops combine theoretical and practical approaches - a functional prototype of an 'interactive film' is produced by students - and have been run by the author in Tallinn, Tartu, Riga, Liepaja and Vilnius from 2002 until the present day. Methods of teaching such workshops will be discussed with particular reference to whether off-the-shelf software or custom programming is involved - referred to here as 'Black-Box' and 'Bits&Bytes' approaches. Workshop outcomes will be compared and contrasted according firstly to the types of interactive films created by participants, and secondly between the results from workshops in the Baltic States and those taught elsewhere (by the author) in Europe.