Politinė lietuvių veikla Rusijoje 1917 metais

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Politinė lietuvių veikla Rusijoje 1917 metais
Alternative Title:
Political activities of Lithuanians in Russia in 1917
In the Journal:
Darbai ir dienos [Deeds and Days]. 2013, t. 60, p. 23-72
Keywords:
LT
20 amžius; Lietuva (Lithuania); Rusija (Россия; Russia; Russia; Rossija; Rusijos Federacija; Rossijskaja Federacija); Draugijos. Organizacijos / Societies. Organisations; Pabėgėliai / Refugees; Parlamentas. Seimas / Parliament.
Summary / Abstract:

LT1917 m. Rusijoje dėl idėjų ir pasaulėžiūrų kovos atsidūrė didžioji dalis lietuvių veikėjų, bet čia jiems teko persiorientuoti link apibrėžtesnės Lietuvos ateities svarstymų ir konkrečių sprendimų, taip pat įtraukti pabėgėlius (tarp jų ir moteris, dalyvavusias rinkimuose į Petrapilio seimą, kurie vyko pagal proporcinę sistemą) į politiką demokratizmo laikotarpiu. Petrapilio lietuvių seime dėl Lietuvos nepriklausomybės priimtoji 1917 m. birželio 3 d. rezoliucija Tautos pažangos partijos projekto pagrindu (A. Voldemaras, L. Noreika) parodė konservatorišką nuostatą kurti valstybę „nuo viršaus". Po neutraliteto idėja slypėjęs Steigiamojo seimo galių apribojimas nepatenkino kairiųjų, ir seimas skilo. 1917-ieji lietuviams Rusijoje atvėrė dalyvavimo politikoje klodus, užkrėtė aktyvizmu, iš esmės mases karo pabėgėlių ir tremtinių vidujai parengė nepriklausomam gyvenimui, tačiau dėl griežtų partinių lyderių pasaulėžiūrų ir politinių orientacijų takoskyrų elitui nepavyko pasiekti kompromiso dėl Lietuvos ateities. Neigiamą įtaką jau nepriklausomos valstybės gyvenimui darė ir kariškių kišimosi j politiką patirtis. Žinoma, kad pasaulėžiūrų skirtumai sukelia neįveikiamus nesutarimus ir stiprias konfrontacijas, sprendžiant pagrindinius valstybės gyvenimo klausimus, ką lietuviai buvo priversti išgyventi seimų laikotarpiu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Draugija; Pabėgeliai; Partijos; Politika; Seimas; Society; Refugees; Party; Politics; Parliament.

ENIn 1917, because of ideological conflicts the majority of Lithuanian activists found themselves in Russia, but there they had to reorient themselves toward thinking about the future of Lithuania in more concrete terms as well as to draw the many refugees there (including women who had participated in the elections, held according to a proportional system, to the Petrapilis Assembly) into politics during the period of democracy. The Lithuanian Assembly at Petrapilis on June 3, 1917, adopted a resolution on Lithuanian independence based on a proposal submitted by the National Progress Party (Augustinas Voldemaras, Liudas Noreika), a proposal that evinced a conservative attitude of creating the state "from above". The proposal to limit the Constituent Assembly's powers in the name of neutrality did not satisfy those on the political left, and the Petrapilis Assembly split. To Lithuanians in Russia, the year 1917 afforded opportunities of political participation and becoming involved in political activism. This process helped masses of war refugees and former deportees to prepare for life in an independent Lithuanian state. However, because of the strict ideologies of party leaders and the differences among political orientations it was impossible to reach a compromise consensus on Lithuania's future. Once independent the Lithuanian state was also negatively impacted by militaty interference in politics. It is well-known that differences in worldviews cause strong disagreements and confrontations in the course of solving major issues of state life, something Lithuanians were forced to endure during the parliamentary period. [From the publication]

ISSN:
1392-0588; 2335-8769
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/52429
Updated:
2018-12-17 13:39:31
Metrics:
Views: 28    Downloads: 14
Export: