[Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes?]

LTRecenzijoje aptariama Ritos Miliūnaitės knyga „Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes“, publikuota Lietuvių kalbos institute 2013 metais. Nepriesaginės lietuvių moterų pavardės mūsų kalbai svetimos, jų daryba su galūne -ė prieš lietuvių papročius ir nusistovėjusias kalbos normas. Buvęs laikas, kai ir lietuvių moterų pavardės nuo vyrų skyrėsi tik galūnėmis, bet nežinia, kiek plačiai. Teritorija ribojasi su Latvija, kur nuosekliai su dviem galūnėmis sudarytos latvių moterų pavardės, nerodančios priklausymo šeimai. Niekas iš lietuvių kalbininkų neatkreipė dėmesio į paprastesnes latvių vyrų pavardes, leidžiančias reguliarią moterų pavardžių galūninę darybą. Lietuvių vyrų pavardžių priesagos ir galūnės įvairesnės už latvių. Todėl iš jų su siūloma viena galūne -ė negalima reguliari moterų pavardžių daryba. Studija atskleidžia tai, ką kas manė ir tebemano apie lietuvių moterų pavardes, kokie jų keitimo ar išlaikymo motyvai. Knyga pradedama nuo objekto, jo tyrimo metodų ir tikslų apbrėžimo, nuo mokslo, aiškinančio lietuviškų pavardžių kūrimąsi. Literatūros sąraše – visi kalbininkai ir nekalbininkai, viešai reiškę savo nuomonę apie moterų pavardes. Tai pirmoji knyga, kurioje rodomi labai įvairūs argumentai. Autorė taikliai pastebėjo, kad visose diskusijose ir nutarimuose dėl nepriesaginių moterų pavardžių nebuvo lingvistinių motyvų. Grynosios lingvistikos motyvų nebūtų užtekę. Reikėjo socialinės lingvistikos. Moterų pavardės tik maža dalis labai didelio visuomenės gyvenimo perversmo.

ENThis review includes discussion on Rita Miliūnaitė book "Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes" ("What Do You Think about Non-Suffixed Female Surnames") published in the Institute of the Lithuanian Language in 2013. Non-suffixed surnames of Lithuanian women are alien to our language, their composition with the ending -ė is against Lithuanian traditions and established language rules. There were times when surnames of Lithuanian women had differed from men surnames only by their endings; however, the broadness of it is unknown. The territory borders with Latvia where surnames of Latvian women consistently composed with two endings do not show belonging to a family. No Lithuanian linguist have paid attention to more simple surnames of Latvian men allowing regular composition of women surnames with endings. Suffixes and endings of surnames of Lithuanian men are more diversified than the surnames of Latvian men. Therefore, one suggested ending -ė could not be used for the regular composition of women surnames. The study reveals what others were thinking and still thinks about the surnames of Lithuanian women, and motives of their changing or preservation. The book begins with the object, its research methods and description of aims, also including science explaining the establishment of Lithuanian surnames. List of references includes all linguists and non-linguists who were publicly expressing their opinion on women surnames. This is the first book including very diversified arguments. The author has accurately observed that no discussion or decision on non-suffixed women surnames have included linguistic motives. Motives of pure linguistics would not be enough. It was necessary to apply social linguistics. Women surnames occupy only a small part in the large overturn of societal life.