Sportuojančių paauglių agresyvaus elgesio ypatumai priklausomai nuo sporto šakos

LTSmurtas sporto srityje, pasireiškiantis per sportinę kovą ir ne tik jos metu, tampa rimta socialine problema. Daugelis autorių ieško atsakymų, kas lemia netoleruojamo agresyvaus elgesio poreiškius. Analizuojami situaciniai veiksniai, asmeninės savybės, kontekstas. Agresyvumas turi kiekybinę ir kokybinę charakteristikas. Jis gali būti skirtingo laipsnio. Kiekvienam žmogui agresyvumo laipsnis yra individualus. Tyrimo tikslas – nustatyti sportuojančių paauglių agresyvaus elgesio ypatumus priklausomai nuo sporto šakos. Šiame tyrime buvo taikytas atsitiktinės atrankos metodas. Apklausa vykdyta Rokiškio rajono Panemunėlio pagrindinėje mokykloje, Kamajų A. Strazdo gimnazijoje ir Rokiškio J. Tumo Vaižganto vidurinėje mokykloje. Buvo ištirti 102 (13-15 metų) paaugliai (54 merginos ir 48 vaikinai). Apklausa vyko raštu, iš anksto gavus mokyklų administracijos leidimą, paauglių tėvų rašytinius sutikimus ir sutikus pačiam vaikui, dalyvaujant pedagogui ir tyrėjui, laikantis tiriamųjų informavimo ir savanoriškumo principo. Paauglių apklausai buvo pateiktas A. Buss ir A. Durkee klausimynas, skirtas agresijų formoms ir priešiškumo reakcijų tipui nustatyti. M. Rozenberg metodiką naudojome teigiamam savęs vertinimo (savigarbos) lygiui nustatyti. Nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (X2 (64) = 118,94; p <0,01) nustatant agresyvumo indeksą tarp sportine veikla užsiimančių paauglių grupių.Tiriant paauglių savigarbą užsiėmimo sportine veikla aspektu, rastas statistiškai reikšmingas skirtumas (X2 (22) = 48,94; p <0,01) tarp šių grupių. Nustatytas patikimas skirtumas skirtingų sporto šakų grupėse, fizinėje agresijoje (X2 (80) = 155,45; p <0,01). Tiriant paauglių savigarbą sporto šakos aspektu, rastas statistiškai reikšmingas skirtumas (X2 (110) = 207,36; p <0,01). Gautos išvados leidžia teigti, jog didesnis agresyvumo indeksas (p <0,01) bei didesnė savigarba (p <0,01) būdinga sportuojantiems, bet nesiekiantiems sportinio rezultato lyginant su sportuojančiais, siekiančiais sportinio rezultato paaugliais. Paaugliai, lankantys futbolo, krepšinio, ledo ritulio treniruotes ar besimankštinantys namuose, surinko aukščiausius fizinės agresijos balus. Mažiausiai fiziškai agresyvūs vaikai, kurie lanko šokių būrelį, lengvąją atletiką ar užsiima joga. Aukšta savigarba pasižymi ledo ritulio treniruotes ir šachmatų būrelį lankantys ir joga užsiimantys moksleiviai.

ENViolence in sport occurring during sports competitions and not only during them is becoming a serious social problem. Many authors are looking for answers to what determines intolerable aggressive behavior . Situational factors, personal characteristics and context are under analysis. Aggression has quantitative and qualitative characteristics. Its levels can be different. Each human being has his individual level of aggression. A random selection method was applied in this research. The research was executed in Rokiškis district: in Panemunėlis Elementary School, in Kamajai A. Strazdas Gymnasium and in Rokiškis J. Tumas-Vaižgantas Secondary School. 102 teenagers (of the age from 13 to 15; 54 girls and 48 boys) took part in this study. The survey was carried out in writing, in the presence of an educator and a researcher, in accordance with the principle of informing the research subjecs and their voluntary involvement. Permissions from the schools' administrations as well as written agreements from the children's parents and agreements from the children themselves were obtained in advance. Teenagers' survey was made using the questionaire of A. Buss and A. Durkee for detecting the types of aggression forms and hostility reactions. We used the methodology of M. Rosenberg to determine the positive self-esteem (self-esteem) level. There was detected a significant difference (X2 (64) =118,94; p<0,01) in the evaluation of the aggressiveness index among the groups of teenagers engaged in sports activities.In the study of teenagers' self-esteem in the aspect of sports activities, a statistically significant difference (X2 (22) =48,94; p<0,01) among these groups was detected. There was detected a reliable difference of physical aggression in sports activities groups (X2 (80) =155,45; p<0,01). In the exploration of teenagers' self-esteem there was detected a statistically important difference (X2 (110) =207,36; p<0,01). The conclusions suggest that the more aggressive the index is (p<0,01) the more self-esteem (p<0,01) have those teenagers who are engaged in sports without the purpose to reach high results as compared to teenagers who reach for high results in sports. Teenagers who are engaged in football, basketball, ice hockey workouts or physical exercise at home got the highest scores of physical aggression. Children who are engaged in dance clubs, athletics or yoga have lower levels of agression. High self-esteem scores were seen in pupils who are engaged in ice hockey workouts, chess circles and yoga.