Железное кнутовище из могильника Kleine Kaup и роль статусных бичей в восточноевропейских древностях X-XI вв.

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Rusų kalba / Russian
Title:
Железное кнутовище из могильника Kleine Kaup и роль статусных бичей в восточноевропейских древностях X-XI вв
Alternative Title:
Kleine Kaup kapinyno geležinis botkotis ir botagų vaidmuo X-XI amžiaus Rytų Europos senienose
In the Journal:
Archaeologia Lituana. 2012, t. 13, p. 117-128
Keywords:
LT
Baltijos regionas; Botagas; Botkotis; Klein Kaup kapinynas; Kleine Kaup kapinynas; Kremacija; Laidosena; Prūsai; Prūsijos archeologija; Ritualas; Rytų Europa; Valdžia; Vėlyvasis geležies amžius; X-XI a; Įkapės.
EN
10-11 cent; Authority; Baltic region; Burial customs; Cremation; Early Midde Ages; Eastern Europe; Grave-goods; Horsewhip; Klein Kaup burial ground; Kleine Kaup Cemetery; Prussian archaeology; Prussians; Riding crop; Ritual; Whip-handle.
Summary / Abstract:

LT2011 m. plokštiniame kapinyne Kleine Kaup (Zelenogradsko r., Kaliningrado sr.) aptiktas unikalus radinys. Kapo K36 viršutinėje dalyje tarp daugybės daiktų rastas geležinis botkotis su kabučiais (Kirpičnikovo I tipo ,,vytinė“). Naudojantis priimtu šio tipo botkočių datavimu ir Kirpičnikovo I ir tipo pentinais, aptiktais kape K36, kompleksas datuojamas laikotarpiu, ne vėlesniu kaip XI a. pradžia. Kirpičnikovo I tipo botkočių daugiausiai rasta Rytų Europoje. Svarbu tai, kad šie daiktai aptikti didžiųjų vikingų epochos prekybos kelių pradžioje – Volgos aukštupyje (Volgos kelias) ir Dniepro aukštupyje (kelias ,,iš variagų į graikus ir atgal...“). Pietų Lietuvos teritorijoje taip pat aptikta keletas Kirpičnikovo I tipo botkočių. Jie datuojami X-XI a. pirmąja puse. Kirpičnikovo I tipo botkočius galima laikyti kulto ir socialinio vaidmens daiktais.Iš ankstyvesnių „barškalų“ geležiniuose botkočiuose liko barškantys ir dvigubos S raidės pakabučiai. Kirpičnikovo I tipo botkočių radaviečių paplitimą Rytų Europoje ir Baltijos kraštuose prekybos kelių pradžioje galima paaiškinti šių regionų artumu Pietų Skandinavijai, kur buvo paplitę geležinių botkočių su barškančiais pakabučiais prototipai. Kaip šamanų kulto atributai šie prototipai atsirado Rytų Europos šiaurės vakaruose, kur buvo paplitę finougrų šamanų kultai ir tradiciški skandinaviški tikėjimai. Iš šio arealo kartu su skandinavų pirkliais ir kariais šiaurinių kultų atributai pateko į kitus Baltijos kraštus ir Rytų Europą. Jų radiniai rodo aktyvų šiauriečių vaidmenį formuojant Rytų Europos tranzitinius prekybos kelius, tapusius svarbiu veiksniu kuriantis Rusios ir Lietuvos daugianacionalinėms valstybėms. [Iš leidinio]

ISSN:
1392-6748
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/52260
Updated:
2020-02-14 18:42:37
Metrics:
Views: 64
Export: