LTLiteratūros tyrinėjimuose O. Milašius dažniausiai apibūdinamas kaip poetas mistikas ir kaip lietuvių kilmės prancūzų poetas. Disertacijoje nagrinėjama, ką kilmė reiškė pačiam O. Milašiui, kaip paveikė jo kūrinių poetiką. Pirmame skyriuje apžvelgiama, kaip prancūzų ir lietuvių tyrinėtojai, kritikai įvairiais laikotarpiais traktavo O. Milašiaus liatuvišką kilmę. Antrame, didžiausiame skyriuje analizuojamas gimtųjų poeto vietų (Čerėjos dvaro) virtimas poetiniais vaizdais. Lietuvoje praleistos vaikystės transformacija patyrė raidą O. Milašiaus kūryboje. Remiantis konkrečios poetikos (sodo, narno, žmonių paveikslų, Lietuvos kaip vaikystės šalies) nagrinėjimu, pažymimi svarbiausi tos raidos aspektai. Trečias skyrius skirtas lietuvių liaudies dainų ir pasakų transformacijoms: čia-nagrinėjama individualaus ir bendro prado santykis. Ketvirtame skyriuje apžvelgiami O. Milašiaus straipsniai, politinė publicistiką, mokslinis veikalas apie lietuvių tautos kilmę. Šioje kūrybos srityje taip pat vyrauja Lietuvos tematika. Aptariant O. Milašiaus eseistiką, publicistiką, parodoma, kaip objektyvūs, konkretūs meno, politikos, mokslo duomenys derinami su individualiu požiūriu, su poeto metafizika. Pažymėtina, kadi šiuose kūriniuose O. Milašius į Lietuvą žiūri kaip į konkrečiai Europos žemėlapyje egzistuojančią valstybę. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados literatūros sąrašas.