Klaipėdos kraštas po Antrojo pasaulinio karo

LT1945 metai Klaipėdai buvo savotiška „Die Stunde Null“, nuo kurios prasidėjo nauja istorinio laiko atskaita. 1945 sausio 28 d. Lietuvos SSR sudėtyje buvo sudaryta Klaipėdos apskritis (1205 kv. km.), į kurią įėjo šeši valsčiai (Endriejavo, Dovilų, Gargždų, Kretingalės, Priekulės, Veiviržėnų), o apskrities centru tapo Klaipėdos miestas. Naujai suformuotos Klaipėdos apskrities ribos neatitiko 1919-1939 m. Klaipėdos krašto, kurio teritorija sudarė 2708 kv. km., teritorinių ribų, o į apskritį įėjo istorinės Žemaitijos miesteliai (Endriejavas, Veiviržėnai, Gargždai) su vokiška tradicija neturėję nieko bendro. Taip buvo pabrėžimas naujas sovietinės Lietuvos, kuri nutraukė istorinę tradiciją su prieškarine „buržuazine” Lietuva, statusas. Pirmą kartą valstybės istorijoje Lietuva valstybės teritorinėse ribose įgijo ir Vilnių, ir Klaipėdą. Demografinis Klaipėdos miesto „išvalymas” nuo senųjų gyventojų buvo unikalus reiškinys net kruvinojo antrojo pasaulinio karo kontekste. Klaipėdos miestas neteko beveik visų, tikrąją ta žodžio prasme prieškarinių gyventojų. 1945-1950 m. mechaninis gyventojų prieauglis Klaipėdos mieste buvo vienas didžiausių Lietuvoje. Klaipėdą dar lenkdavo Vilnius, nors 1948-1950 m. pagal atvykstančių gyventojų skaičių Klaipėda pralenkė ir Vilnių. Lietuviai, atsikėlę į Klaipėdą, daugiausia buvo kaimų gyventojai. Didelį gyventojų skaičiaus didėjimą Klaipėdoje lėmė patogi miesto geografinė padėtis ir neužšąlančio Baltijos jūros uosto reikšmė. Vienas pagrindinių Lietuvos SSR valdžios uždavinių buvo sugriautos Klaipėdos miesto pramonės infrastruktūros atstatymas.Reikšminiai žodžiai: Klaipėdos dramos teatras; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Klaipėdos krašto gyventojai; Memelis/ Klaipėda; Miesto istorija; Sirijus; Sovietizacija; Viktoras Bergas; City's history; Klaipeda region; Memel/Klaipėda; Sovietization; The inhabitants of Klaipeda, Sirius, Klaipeda Drama Theatre; Viktoras Bergas.

ENThe year 1945 was kind of Die Stunde Null for Klaipėda; it marks the beginning of a new historical period. On 28 January 1945, Klaipėda County (1 205 sq. km) consisting of six volosts (Endriejavas, Dovilai, Gargždai, Kretingalė, Priekulė, Veiviržėnai), with the city of Klaipėda as the centre of the county, was formed in the Lithuanian SSR. The boundaries of the newly formed Klaipėda county did not coincide with the territorial boundaries of Klaipėda Region of 1919–1939, which covered the area of 2 708 sq. km., and the county included the towns of historical Samogitia (Endriejavas, Veiviržėnai, Gargždai), which had nothing in common with the German tradition. Thus the new status of Soviet Lithuania, which discontinued the historical tradition with pre-war “bourgeois” Lithuania, was emphasised. It was the first time in the state’s history that Lithuania had Vilnius and Klaipėda within the territory of the state. The demographic “purification” of Klaipėda from the old residents was a unique phenomenon even in the context of bloody World War II. Klaipėda remained without almost all pre-war residents in a proper sense. In 1945–1950 the mechanical increase of population in Klaipėda was almost largest across Lithuania. Klaipėda was surpassed by Vilnius, although in 1948–1950 Klaipėda surpassed Vilnius by the number of incoming residents. Lithuanians who moved to Klaipėda were mainly rural residents. A big increase in the number of population in Klaipėda was determined by a convenient geographical location of the city and the significance of the ice-free Baltic seaport. One of the main tasks of the authorities of the Lithuanian SSR was reconstruction of the destroyed industrial infrastructure of Klaipėda.