Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai
Keywords:
LT
šeimos teisė; civilinis procesas
Summary / Abstract:

LTŠeimos teises gina teismas, globos ir rūpybos bei kitos valstybės ar visuomeninės institucijos CK numatytais būdais. Teismas ir kitos institucijos turi siekti, kad šalys išspręstų ginčą taikiai - tarpusavio susitarimu, ir visokeriopai padėti šalims pasiekti tokį susitarimą. Procesinis įstatymas skiria keletą šeimos bylų ypatumų. Pirmiausia tai įvairiai pasireiškiantis aktyvus teismo vaidmuo. Antra, šeimos bylose ieškovas turi teisę iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos keisti be jokių apribojimų ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovas - pareikšti priešinį ieškinį. Trečia, šeimos bylose negali būti priimtas sprendimas už akių. Ketvirta, šeimos bylose galimos viešumo principo išimtys, įstatymas nustato, kad ginčai, kylantys dėl šeimos teisinių santykių, nagrinėjami uždarame teismo posėdyje, jeigu to prašo bent viena iš byloje dalyvaujančių šalių. Penkta, CK ir CPK normos užtikrina galimybę vaikui neatsižvelgiant jo amžių teisme išdėstyti savo nuomonę. Šešta, atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismas paprastai privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, bylos pasirengimas galimas tik parengiamojo posėdžio būdu, o pasirengimas remiantis paruošiamaisiais dokumentais galimas tik išimtiniais atvejais. Septinta, nagrinėjant šeimos bylas, daugeliu atvejų būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Tokie yra esminiai šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai, suformuluoti naujajame CPK. Tačiau kartu tenka labai svarbus vaidmuo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui siekiant užtikrinti vienodą CPK normų aiškinimą ir taikymą šeimos bylose.

ENFamily rights are protected by the court, care and custody institutions and other state and social organizations according to the procedures, foreseen in the Civil Code. The court and other institutions must strive for the parties to be able to resolve the dispute amicably, i. e. by mutual agreement and assist the parties to reach such an agreement in every way possible. The process law distinguishes several peculiarities of family cases. First of all, it is an active role of the court, which manifests itself in different ways. Second, in family cases the claimant has the right to, prior to completion of investigation of the case, change the subject or basis of the claim without limitation and the respondent has the right to present a counterclaim. Third, no decision can be made in family cases in absentia. Fourth, exceptions of the principle of publicity are allowed in family cases and the law foresees that the disputes, arising out of the legal relations in the family, shall be heard in a closed court sitting, in case that is requested by at least one of the parties to the case. Fifth, the norms of the Civil Code and the Code of Civil Proceedings ensure the possibility for a child to express his/her opinion in court without consideration of his/her age. Sixth, taking into consideration that in family cases the court usually has to take measures in order to reconciliate the parties, the preparation of the case is possible only by a way of a preliminary hearing and the preparation by preparatory documents is possible only in exceptional cases. Seventh, when examining family cases, in most cases participation of the state institution, responsible for children’s rights protection is necessary. Those are the essential peculiarities of examination of family cases, formulated in the new Code of Civil Proceedings. However, in order to ensure a uniform interpretation of the norms, provided by the Code of Civil Proceedings and their application in family cases, a very

Subject Area:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/5213
Updated:
2013-04-28 16:12:36
Metrics:
Views: 5