LTStraipsnio tikslas – aptarti stereotipus, jų kilmę, apibrėžimus, vartojimą ir reikšmę mokantis užsienio kalbų. Iš pradžių pateikiamos visos užsienio kalbų mokymosi kompetencijos pagal „Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis“, toliau išsamiai charakterizuojamas tarpkultūrinis sąmoningumas kaip viena iš bendrųjų kompetencijų. Tarpkultūrinis sąmoningumas / tarpkultūrinė kompetencija ypač padeda besimokantiems naudotis kultūros apraiškomis. Kalbos ir kultūros santykius nagrinėja sociolingvistika. Pažinti svetimą kultūrą galima tik per svetimą kalbą. Mokantis užsienio kalbą reikia suvokti su ta kalba susijusios kultūros sociokultūrines, tarpkultūrines ir daugiakultūrines mąstymo ir elgesio normas. Dažnai tai atliekama pasitelkiant socialinius stereotipus. Straipsnyje atskleidžiama stereotipų sąvokos kilmė, pateikiamas stereotipų apibrėžimas, jų skirstymas į autostereotipus ir heterostereotipus, aptariama sąvoka klaidinga nuomonė (falsche Einstellung), išankstinis neigiamas nusistatymas (Vorurteil), teigiama ir neigiama socialinė patirtis, glūdinti stereotipuose, adekvataus jų vartojimo būtinumas komunikacijos procese. Šiame darbe daugiausia remiamasi nacionaliniais stereotipais, jų žinojimas čia įvardijamas kaip tarpkultūrinio bendravimo sąlyga. Pabaigoje akcentuojama, kokias tarpkultūrines žinias mokytojas turi perduoti besimokančiajam ir kokius tarpkultūrinius aspektus turi žinoti besimokantysis.