Die kulturelle Tätigkeit der Kleinlitauer 1871-1914

LTStraipsnyje nagrinėjama Mažosios Lietuvos gyventojų kultūrinė veikla 1871-1914 metais. Mažoji Lietuva dažniausiai suvokiama kaip pasienio teritorija, kurioje sugyvena daugiakultūrinė bendruomenė – mažlietuviai arba lietuvininkai ir vokiečiai. Tai nėra nei administracinis vienetas, nei politinis darinys, o etnografinė Rytprūsių teritorija, dėl kurios ribų diskutuojama iki šių dienų. Dėl Mažosios Lietuvos specifinių geopolitinių, demografinių ir kitų sąlygų, mažlietuviai įgijo savitą savimonę bei gyvenimo būdą. Apžvelgiama istoriografija ir pastebima, jog ankstesni tyrimai koncentravosi ties politiniais klausimais, tačiau kultūrai dėmesio skirta nedaug. Atliekant tyrimą, naudotasi tiriamuoju laikotarpiu leista periodine spauda bei archyviniais dokumentais, saugomais Lietuvos ir Vokietijos archyvuose. Straipsnyje gilinamasi į mažlietuvių tapatybę, aiškinamasi, kaip jie suvokė save ir savo situaciją nacionalizmų laikotarpyje, kokius ryšius turėjo su Didžiąja Lietuva, kokia kultūrine veikla jie užsiėmė ir kokie buvo jos tikslai. Aprašoma mažlietuvių politinio judėjimo pradžia, kuri siejama su XIX a. pabaigoje vykusiais rinkimais. Nors mažlietuviai ir Didžiosios Lietuvos gyventojai bendradarbiavo kultūros sferoje, vis dar egzistavo religiniai ir politiniai skirtumai, todėl idėjų sujungti Mažąją Lietuvą su Didžiąja Lietuva nebuvo iki pat I-ojo pasaulinio karo laikų. Vis dėlto plati lietuviškų organizacijų kultūrinė veikla prisidėjo prie lietuvių kalbos ir kultūros išsaugojimo Mažojoje Lietuvoje, o tai palengvino vėlesniais laikais prasidėjusius socialinius procesus.

ENThe article analyses the cultural works of Lithuania Minor residents between 1871 and 1914. Lithuania Minor is usually understood as a border territory, inhabited by a multicultural community – Prussian Lithuanians (Lietuvininkai) and Germans. It is not an administrational unit and not a political formation, but an ethnographic territory of East Prussia, the boundaries of which are still discussed today. Due to specific geopolitical, demographic and other factors in Lithuania Minor, Prussian Lithuanians acquired a unique self-consciousness and lifestyle. After a historiography review, it is noticed that previous research focused on political issues and did not pay a lot of attention to culture. This investigation utilised the press and archival documents from the period of interest, held in Lithuanian and German archives. The article analyses the identity of Prussian Lithuanians – how they thought about themselves and their situation during a time of nationalisms, what relations they had with Lithuania, what cultural pursuits they followed and what their goals were. The start of the Prussian Lithuanian political movement is outlined – it is linked to elections of the end of the 19th century. Even thought Lithuanians and Prussian Lithuanians collaborated culturally, religious and political differences existed, therefore, there were no ideas to unite Lithuania Minor with Lithuania until the First World War. However, the cultural pursuits of various Lithuanian organizations contributed to the preservation of Lithuanian language and culture in Lithuania Minor, which later facilitated various social processes.