Challenging the linear narrative of European integration: a call for reflection

LTŠiame straipsnyje filosofiškai nagrinėjamas galimas alternatyvus analitinis požiūris į Europos integracijos procesus, siekiant praplėsti mūsų supratimą apie Europos Sąjungos (ES) plėtrą. Tai yra kvietimas kritiškai refleksijai už pagrindinės paradigmos ribų. Yra daugybė mokslinių publikacijų ES tematika, tačiau tarp jų lengva pasiklysti. Per pastaruosius metus ES patyrė rimtų iššūkių, dėl kurių į „Europos projektą“ pradėta žvelgti platesniu mastu. Nepaisant daugybės diskusijų, vidinės ES integracijos modelis lieka sunkiai apibrėžiamas ir įgyvendinamas, apsiribojama tik pagrindinėmis prielaidomis. Instituciškai formalizuotas Monnet metodas tapo institucinės inžinerijos „iš viršaus į apačią“ įkaitu, kas prieštarauja Jeano Monnet pasiūlytai koncepcijai. Šiuo straipsniu siūlomas metaforinis samprotavimas kaip intelektinė atsvara nereflektyviam integracinių modelių taikymui, taip praturtinant analitinį ir kritinį diskursą. Kad ir kaip būtų paradoksalu, ES suteikta 2012 metų Nobelio taikos premija šiuo metu nesustiprina integracinio naratyvo, vyravusio po Antrojo pasaulinio karo. Todėl būtina peržiūrėti esamus integracijos modelius ir ieškoti naujų alternatyvų, kad būtų užtikrinta ES sėkminga ateitis. RAKTAŽODŽIAI: metafora, modelis, Europos Sąjunga, istorijos pabaiga, demokratija, mokslinis metodas.

ENThis paper philosophically explores the possible introduction of an alternative analytical approach to European integration. It is an invitation to reflect critically outside the mainstream paradigm. An extensive amount of scientific literature and research papers focuses on the EU, but it is quite easy to get lost amidst this stream of abundant writing. Meanwhile, the EU has been experiencing serious challenges since the previous enlargement, which has led to a broader definition of the “European project.” Numerous discussions have failed to deliver the expected results. It is an interesting paradox that the EU has been proposed globally as a model of peacebuilding in the context of the Nobel Peace Prize 2012. However, since then, no clearly defined model of internal EU integration has been implemented apart from some basic premises. The Monnet method has become formalized within the official framework of the EU, thus justifying top-down institutional engineering, which is contrary to the concept proposed by Jean Monnet. The paper offers a metaphorical reasoning as an intellectual counterbalance to the unreflective application of integrational models, thus enriching analytical and critical discourse. KEYWORDS: metaphor, model, European Union, end of history, democracy, scientific method.