Der Kult der Hausschlange bei Letten und Litauern. Eine religionsgeschichtliche Untersuchung zur chthonischen Welt der Balten
LTDarbe „Namų gyvatės kultas Lietuvoje ir Latvijoje“ nagrinėjamas gyvatės (žalčio) kultas. Pažymima, kad šias studijas inspiravo M. Gimbutienė ir N. Vėlius. Analizuojama ligtolinė tyrinėjimų šia tema būklė, plačiausiai pristatant P. Dundulienės, N. Vėliaus, A.J. Greimo tyrimus. Pažymima, kad latvių ir lietuvių gyvatės kulto palyginimams problemų kelia ir tai, kad latviai daugiausia tyrinėjo liaudies dainas, o lietuviai yra surinkę gausią mitų ir pasakų kartoteką. Nagrinėjama, ar baltams gyvatė buvo dievybė pati savaime, ar dievybės palydovė, atskleidžiamos namų gyvatės religinės funkcijos, jų genezė. Svarstoma, ar gyvatė buvo namus, ar gyvulius globojanti dvasia, nagrinėjamas gyvatės santykis su kitais baltų dievais, ypač chtonine deive, kurios bruožus vėliau turėjo latvių Mara ir lietuvių Žemyna. Ieškoma skirtumų ir panašumų tarp lietuvių ir latvių nuostatų šiuo klausimu. Atskleidžiama, kad gyvatė, kaip gyvybingumo simbolis, gali suteikti žmonėms sveikatos ir vaisingumo, gyvatė laikoma kosmoso gyvybingumo simboliu. Pažymima, kad gyvatės ir žalčio kulto ištakų reikia ieškoti protėvių garbinime, todėl garbinant gyvates kartu buvo garbinami ir protėviai, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad mirusiųjų ir gyvačių santykis yra ne individualaus, o kolektyvinio pobūdžio. Lygindama lietuvių ir latvių gyvatės kultą su kitomis indoeuropiečių religijomis, autorė randa paralelių su senovės graikų ir indų tikėjimais, darydama išvadą, kad ne tik indai, bet ir baltai tikėję reinkarnacija, tačiau baltai to tikėjimo nepavertė vieninga teologine sistema.
ENThe cult of (grass) snakes is examined in the work "Namų gyvatės kultas Lietuvoje ir Latvijoje" ("Cult of the home snake in Lithuania and Latvia"). The studies were inspired by M. Gimbutienė and N. Vėlius. The state of previous research on this topic is analysed, mostly focusing on research by P. Dundulienė, N. Vėlius and A. J. Greimas. Comparing the snake cult in Lithuania and Latvia is made problematic because Latvians mostly research folk songs, whereas Lithuanians have a vast library of myths and fairy tales. The research seeks to answer whether the Baltic people considered the snake a divinity by itself, or was it an attendant of a divinity. The home snake's religious functions and their genesis are described. This includes an analysis of whether the snake spirit protected the home or the animals, also the snake's relationship with other Baltic deities, especially the chthonic goddess, which was later reflected in the Latvian Mara and the Lithuanian Žemyna. The different attitudes on the topic by Lithuanians and Latvians are compared. The snake, a symbol of vitality, can grant people health and fertility, the snake is considered a symbol of the vitality of the cosmos. The origins of the cult of the snake and the grass snake have to be sought after in the worship of ancestors. That is why, along with the snakes, the ancestors were also worshipped, however, the relationship between snakes and the dead was not individual, but of a collective nature. While comparing the Lithuanian and Latvian cult of the snake with other Indo-European religions, the author finds parallels with the faiths of Ancient Greeks and Indians. She concludes that not only the Indians, but the Baltic people too, believed in reincarnation, although the Balts did not turn this belief into a solid theological system.
