LTStraipsnyje atskleidžiamos justicijos institucionalizavimo Pietų ir Rytų Prūsijoje problemos. Parodomos naujosios Prūsijos valdžios pastangos priartinti naujai prijungtas provincijas prie senųjų ir bent šiek tiek sulyginti jų teisines sistemas. Pažymima, kad naujoji Prūsijos justicija rėmėsi skirtingais organizavimo pagrindais: Pietų Prūsija orientavosi į Vakarų Prūsijos ir Silezijos struktūras, o naujoji Rytų Prūsija kreipė dėmesį į tik truputį senesnę Pietų Prūsijos sistemą, o tai, autoriaus nuomone, buvo veikiau neigiamas pavyzdys, trukdęs Pietų Prūsijoje kurtis funkcionuojančiai ir skaidriai justicijai. Atskleidžiama, kad abi provincijas nagrinėjamu straipsnyje atžvilgiu vienijo tai, kad buvo nuspręsta išlaikyti Lenkijos teisę, nors taikant ją buvo susiduriama su nemažais sunkumais. Pažymima, kad Pietų Prūsijoje veikė lenkiškos valdžios institucijos. Atskleidęs valdžių kompetencijų struktūras, autorius teigia, kad Prūsijos valdžios struktūrose nebuvo realizuota nei valstybės jėgos monopolio idėja, nei valdžių kompetencijų atskyrimo idėja. Reziumuojama, kad nors justicijos institucionalizavimo strategijos Pietų ir Rytų Prūsijoje buvo skirtingos, jų tikslai ir veikimo būdai buvo panašūs: buvo siekiama, kad kultūros, intrastruktūros ir justicijos atžvilgiu atsilikusiomis laikytomis provincijoms būtų taikomas senųjų provincijų standartas, įtraukiant gyventojus, gavus jų pritarimą ir simpatijas. Konstatuojama, kad tam buvo pasitelkta ir atitinkama kalbos ir asmeninė politika.