Die Gouvernements Vicebsk und Mahileü (1772-1830

LTStraipsnyje nagrinėjamas Vitebsko ir Mogiliovo valdymas po Abiejų Tautų Respublikos padalinimo (1772-1830/31 m.). Dėl padalinimų XIX ir XX a. Europoje buvo keltas „lenkų klausimas“, tačiau retai į padalinimų problemą žiūrėta iš baltarusių perspektyvos. Baltarusijos istorikai vis dažniau atsigręžia į šią temą, tačiau daugelis atliktų studijų yra stipriai ideologizuotos. Todėl šiuo straipsniu siekiama pateikti naują, neideologizuotą požiūrį į ATR padalijimus ir apžvelgti po padalinimų Baltarusijoje vykusius procesus. Atliekant tyrimą, naudotasi dokumentais, saugomais Baltarusijos Nacionaliniame Istorijos Archyve bei publikuotais šaltiniais. Tyrime pirmą kartą panaudoti Mogiliovo dvasininko Kristiano Jeronimo Justo Šlėgelio kelionių po regioną XVIII a. devintajame dešimtmetyje užrašuose; jie leido sužinoti valstiečių ir kitų vietos gyventojų būklę po Pirmojo padalinimo. Šiuolaikinė baltarusių istoriografija užsiima patriotine istorija ir nagrinėja tik tas teritorijas, kurios sutampa su šiandienos Baltarusijos teritorija, todėl šiame straipsnyje nagrinėjamas Vitebsko ir Mogiliovo atvejis. Analizuojama, kaip prijungtos teritorijos buvo integruojamos į imperiją, aiškinamasi valdžios aparato taktika prijungtose žemėse, tikybinė ir edukacinė politika, gilinamasi į situaciją regione 1812 m. karo metu bei slaptųjų draugijų veiklą 1830-1831 m. sukilimo metu. Atliktas tyrimas atskleidė Vitebsko ir Mogiliovo regionų išskirtinumą, bei tai, jog čia taip pat reiškėsi nacionalistinės nuotaikos. Tačiau norint geriau suvokti šių regionų problematiką, reikalingi tolimesni lyginamieji tyrimai.

ENThe article analyses the governance of Vitebsk and Mogilev after the division of the Polish-Lithuanian Commonwealth (1772 – 1830/1831). The divisions lead to the "Polish question" in the 19th and 20th centuries, but rarely was the division problem analysed from a Belarusian perspective. Belarusian historians turn to this topic more often, but many of the studies are strongly ideological. This article seeks to provide a new, unideological perspective towards the Polish-Lithuanian Commonwealth divisions and to outline the processes that took place in Belarus afterwards. The study utilized documents held in the National Historical Archives of Belarus and published sources. Travel notes of a Mogilev priest, Kristianas Jeronimas Justas Šlėgelis, during the 1780s, utilized for the first time, reveal the conditions of peasants and other residents after the first division. Modern Belarusian historiography engages in patriotic history and only investigates the territories that coincide with the modern territory of Belarus, therefore this article investigates the cases of Vitebsk and Mogilev. It analyses how the appended territories were integrated into the empire and the tactics of the government in these lands, its religious and educational policies and the region's conditions during the war in 1812 and the actions of secret societies during the rebellion of 1830 – 1831. The investigation revealed a uniqueness of Vitebsk and Mogilev regions and the fact that nationalistic sentiments also existed. To better understand the problems of these regions, further comparative studies are needed.