LTStraipsnyje aptariama bado krizė 1770-1772 metais pirmojo Lenkijos - Lietuvos padalijimo kontekste. Karas ir badas yra du pagrindiniai istorinių ir politinių įtraukties ir atskirties procesų katalizatoriai. Pirmasis Lietuvos ir Lenkijos padalijimas vyko vienos iš didžiausių Europos bado krizės metu, todėl šiuos du procesus galima ir būtina nagrinėti kaip susijusius, nors tai istorinėje literatūroje nedažnai daroma. Atskleidžiama oficialioji Prūsijos politika, bandymai tuometinėje spaudoje pateikti pagrąžintas įvykių versijas. 1770 metais Europa patyrė vieną atšiauriausių Mažojo ledynmečio klimato anomalijų, kurios metu kitaip nei ankstesniais bado metais nederlingi metai visoje Europoje truko kelis sezonus. Tuomet atšiauri žiema, lietingi sezonai sunaikino derlių, todėl grūdų kainos šoktelėjo kelis kartus, ir tai lėmė mažos perkamosios galios žmonių badavimą, kurio pasekmė buvo net kanibalizmas. Bado laikotarpis sutapo su politiniu Lenkijos – Lietuvos konfliktu. Straipsnyje analizuojama tuometinių Europos šalių valdovų reakcija į krizę, jų veiksmai, politiniai užkulisiai ir pasinaudojimas krize siekiant politinių ir ekonominių tikslų. Bado krizės panaudojimas per pirmąjį Lenkijos Lietuvos padalijimą rodo, jog negalima izoliuoti natūralios aplinkos ir socialinių bei politinių veiksnių, kad politika neegzistuoja sterilioje erdvėje, todėl interpretuotina tik imant domėn gamtinės, socialinės aplinkos visumą.