Auf der Suche nach der verlorenen Heimat: Wilna im literarischen Schaffen von Czesław Miłosz

LTStraipsnyje aptariama Vilniaus tema Č. Milošo kūryboje. Aprašoma Vilniaus vieta lenkų kultūrinėje sąmonėje, pabrėžiant, kad šis daugiakultūrinis miestas dėl dramatiškos ir painios savo istorijos lenkų kultūrinėje sąmonėje iki šiol yra laikomas lenkų miestu su iškiliais čia gyvenusiais lenkų menininkais. Pažymima, kad 19 a. Vilnius buvo tapęs lenkų romantizmo centru ir šį statusą išlaikė beveik iki 20 amžiaus pabaigos. Atskleidžiama, kad Č. Milošas jaunystę praleido tarpukario Vilniuje, ir visą gyvenimą Lietuvą su jos sostine Vilniumi vadino vaikystės žeme, namais ir rojumi. Atkreipiamas dėmesys, kad jau gyvendamas JAV, Č. Milošas Vilnių laikė vieta, kurioje ilgiausiai išliko politinės ir kultūrinės LDK idėjos. Aptardamas Č. Milošo literatūrinėje kūryboje iškylantį Vilniaus vaizdą, autorius teigia, kad Vilnius, nepaisant savo daugiakultūriškumo, Č. Milošo kūryboje nebuvo išskiriamas į žydų, lenkų ar lietuvių Vilnių, o kaip vieningą vienetą, primenantį Prahą ar Krokuvą. Tačiau vienas straipsnio skyrius skiriamas būtent Vilniaus žydų temai Č. Milošo kūryboje dėl temos išskirtinumo ir tragikos. Pažymima Vilniaus žydų istorija, Č. Milošo pateiktas Vilniaus žydų gyvenimo vertinimas, jį skiriant nuo kitų Europos miestų žydų kvartalų gyvensenos. Atskleidžiami Č. Milošo ir jo draugo rašytojo T. Venclovos pokalbiai apie Vilnių. Pažymima, kad šis dviejų žymių skirtingų tautybių ir kultūrų rašytojų, jaunystėje gyvenusių Vilniuje, dialogas buvo proga savotiškai sutaikyti lietuvius ir lenkus Vilniaus klausimu.