Ein "Jüdisches Denkmal" in Wilna? Das Denkmalprojekt von Henryk Кunа und der Gedächtnisort Adam Mickiewicz im Fokus der polnisch-jüdischen Beziehungen

LTIniciatyva pastatyti paminklą Adomui Mickevičiui Vilniuje, kuriame jis praleido 9 metus, kilo jau XX a. pradžioje. Iniciatyva atgijo po I pasaulinio karo, jau 1921 m., kai buvo sudarytas naujas komitetas paminklo sukūrimui, traktuojant naujomis sąlygomis tai kaip svarbų politinį aktą, kurio tikslas per žymiausio lenkų poeto simbolį parodyti lenkų teises į Vilnių ir Vilniaus kraštą. 1925 m. buvo paskelbtas atviras konkursas paminklo sukūrimui, tačiau tinkamo projekto komisijos nuomone neatsirado. Dėl to 1930 m. paskelbtas naujas konkursas. Vienas iš pateiktų projektų buvo pasiūlytas žydų kilmės skulptoriaus, konvertavusio į katalikus, Henriko Kunos (Henryk Kuna). 1931 m. komisija dauguma balsų nusprendė jį laikyti tinkamiausiu, o 1932 m. komitetas patvirtino šį sprendimą. 1934 m. prasidėjo paminklo statybos parengiamieji darbai, H. Kuna parengė atskiras paminklo dalis. Tačiau 1934 m. konservatyvus Vilniuje leidžiamas laikraštis „Słowo“ pradėjo diskusiją dėl paminklo projekto. Tarp keliamų atmetimo argumentų buvo ir žydiška skulptoriaus kilmė. Įsijungė ir kita spauda, tarp jų žydų, to pasėkoje kilo nemenkas skandalas. Straipsnyje nagrinėjamas H. Kunos paminklo kūrimo ir kilusios diskusijos peripetijos. Paliečiamas ir A. Mickevičiaus santykis su žydais. Paminklas dėl finansinių sunkumų taip ir nebuvo pastatytas, o prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas pakeitė situaciją. H. Kunos sukurtos paminklinės plokštės 1994 m. buvo padėtos prie 1984 m. Vilniuje pastatyto skulptoriaus Gedimino Jokūbonio sukurto Adomo Mickevičiaus paminklo.