Kulturelle, nationale und urbane Identitäten in Wilna (1918-1939): Ansätze und Fragestellungen auf dem Weg zu einer integrierten Stadtgeschichte

LTStraipsnyje nagrinėjamas Vilniaus gyventojų kultūrinis, tautinis ir urbanistinis identitetas 1918-1939 m., taip prisidedant prie Vilniaus miesto istorijos tyrinėjimų. Straipsnis pradedamas nuo miestovaizdžio ir kognityvinio miesto plano pristatymo bei analizės. Keliamas klausimas, ar Moišės Kulbako poezijoje vaizduojamas Vilnius būtų atpažįstamas ne tik Vilniaus žydų, bet ir kitų mieste gyvenusių tautų – lenkų, lietuvių, baltarusių. Pastebima, jog apie Vilnių tarpukariu rašę lietuviai naudojo visiškai kitokius simbolius ir kalbines struktūras, svarbią vietą Vilniaus vaizdinyje užėmė jo mitinė praeitis bei idėja apie laikinai prarastą sostinę; Vilniaus atgavimas buvo svarbia lietuvių tautos užduotimi. Vilniaus lenkams mieste buvo emociškai svarbios kitos vietos ir erdvės nei lietuviams ar žydams. Toliau straipsnyje aptariama daugiakultūrinė miesto bendruomenė bei tyrimuose vyraujanti tautinė prieiga. Keliamas klausimas, ar tyrinėjant daugiatautį miestą įmanoma į jį pažvelgti iš vienos tautinės grupės perspektyvos, abejojama, ar etnocentrinis požiūris leidžia gerai atskleisti miesto problematiką. Tuomet į miestą gilinamasi kaip į patriotinį mitą; apžvelgiama Vilnių supanti skirtingų tautų politinė mitologija. Atskiras dėmesys skiriamas Vilniaus urbanistikai ir tautinei integracijai. Galiausiai, suformuojami klausimai ir patarimai žydų istorijos tyrėjams, prisiliečiantiems prie daugiataučio ir skirtingas tapatybes talpinančio Vilniaus bei kitų regiono miestų tyrimų.

ENThe article analyses the national and urban identity of Vilnius citizens between 1918 and 1939, contributing to the research on Vilnius' history. The article begins by presenting and analysing the urban landscape and the city's cognitive map. It is asked whether the Vilnius portrayed in the poetry of Moišė Kulbakas would be recognized not only to the Jews of Vilnius, but by the other nations living in the city – Poles, Lithuanians, Belarusians. Lithuanians who wrote about Vilnius during the interwar used completely different symbols and linguistic structures. The mythical history of Vilnius and the idea of a lost capital held an important place in the image of Vilnius. The retrieval of Vilnius was an important task for the Lithuanian people. Different places of the city were emotionally important for the Poles, compared to the Lithuanians or the Jews. Later in the article, there is a discussion about the city's multicultural community and the national approach taken in most studies. It is unclear whether approaching a multicultural city from the perspective of a single nation is possible. A city's problems may not be revealed thoroughly by using an ethnocentric approach. Later the city is analysed as a patriotic myth – the national political mythology surrounding Vilnius is discussed. Additional focus is on the urbanism and national integration of Vilnius. Finally, questions and advice are given to the researchers of Jewish history who come into contact with research on the multicultural Vilnius and other cities of the region that contain many identities.