"Został żal po rodzinie". O relacjach rodzinnych w Konradzie Wallenrodzie Adama Mickiewicza

LTTarp Adomo Mickevičiaus kūrybinio palikimo tyrinėtojų vis labiau įsitvirtina nuomonė, kad svarbu ne tik tai, ką poetas pasakė, bet ir tai, ko nenorėjo pasakyti, nors iš jo to buvo laukiama, kad pasisakys tuo klausimu. Dėl to viena ar kita eilutė, pavartotas žodis ar nutylėjimas tarp literatūros mokslininkų tampa sudėtingų interpretacijų objektu. Straipsnyje gilinamasi į A. Mickevičiaus literatūrinį veikalą "Konradas Valenrodas", kuris kaip kaip poetinė apysaka yra sudėtingas kūrinys. Jį rengdamas poetas daug studijavo istorinės literatūros, kuri straipsnyje yra išvardijama. Atkreipiamas dėmesys ir į politinę kūrinio prasmę XIX a. sąlygomis, nes projekcija į gilią praeitį kartu sudarė galimybes tam tikroms dabarties ir ateities projekcijoms, dėl ko "Konradas Valenrodas" kaip leidinys net galėjo būti laikomas "politine brošiūra", ką yra liudijęs pats poetas, jei tikėtume kai kuriais atsiminimais. Tačiau ne tai yra pagrindinis tyrimo tikslas, o platesniame semantiniame fone nagrinėjama kaip poetas pavaizdavo šeimyninius santykius savo poetinėje apysakoje. Pavyzdžiui, kokiomis prasmėmis vartoti žodžiai "brat", "bracia" (brolis, broliai), kurie išreiškia giminystę, bet būna pavartojami ir vienuoliams apibūdinti, tautų santykiams įvardinti ar dar kitokiomis prasmėmis. Nagrinėjami ir poeto pavartoti šeimyninius santykius išreiškiantys žodžiai "duktė", "vyras", "tėvai", "tėvas", "motina", "sūnus", "žmona", "vaikai" šių žodžių pavartojimo kontekstuose, pateikiant literatūros mokslininko interpretacijas.