Podolia: the 'rotating borderland' at the crossroads of civilizations the Middle Ages and in the modern period

LTPrie Dnestro ir Bogo upių plytinti Podolė per savo istoriją valdyta skirtingų kultūrų: stačiatikių, klajoklių tautų, pagonių ir europietiškų katalikų, todėl jai būdingas pasienio kraštų nestabilumas ir sparti kaita. Šio straipsnio tikslas – nustatyti ir pristatyti Podolės vaidmenį Rytų Europoje viduramžiais ir naujaisiais laikais. Siekiant suteikti kontekstinės informacijos, trumpai apžvelgiama Podolės istorija. Vėliau gilinamasi į Podolę ją valdant skirtingoms jėgoms: Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei ir mongolams, aptariamas XIV-XV a. Lenkijos ir Lietuvos ginčas dėl Podolės valdymo ir Karijotaičių giminės. Spėjama, jog Karijotaičių įsigalėjimas Podolėje sutapo ir buvo susijęs su Raudonosios Rusios integracija į Lenkijos Karalystę. Išsamiai išanalizuota administracinė Podolės sistema ir jos elitas Karijotaičių valdymo metais. Šiuo laikotarpių valdančiajam elitui buvo būdinga ryški hierarchija. Apžvelgtas pilių statymas ir miestų kūrimasis, aptarta religijos ir bažnyčios veikla ir įtaka Podolės regione. Toliau analizuotas Podolės padalinimas, administravimas ir LDK valdovų pastangos suvienyti Podolę. Gilinamasi į XV a. Podolėje įvestą lenkų teisinę ir administracinę sistemą ir jos įtaką regiono raidai. Nagrinėtas Kameneco tvirtovės iškilimas ir vaidmuo Podolėje XV-XVII a., aptartas administracinis suskirstymas ir valdymo aparatas. Atskiras dėmesys skirtas ir turkų valdymui 1672-1699 m. Straipsnis baigiamas Lenkijos valdžios Podolėje atkūrimo apžvalga ir tolimesnės regiono raidos iki Abiejų Tautų Respublikos padalijimo aptarimu.