LTApžvelgus ankstesnius viduramžių istorijos tyrimus, kuriuose pagrindiniai Raudonąją Rusią liečiantys klausimai buvo vakarietiškos kultūros ekspansija ir polonizacija regione, keliamas klausimas, ar šie istoriografijoje nusistovėję tropai nėra pasenę ir neatspindi lenkų, ukrainiečių ir rusų istorikų nacionalistinių nuotaikų, todėl keliamas tikslas kiek kitaip pažvelgti į Raudonosios Rusios žemių istorinę raidą, ją nagrinėjant kaip bendrų viduramžių Europoje vykusių procesų dalį. Straipsnyje tyrinėjami magnatai, vaidinę svarbią rolę Rusios modernizacijoje. Gilinantis į magnatus susidurta su problema, jog XV a. nebuvo aiškių kriterijų, kurie leistų nustatyti asmens priklausomybę magnatų socialinei grupei. Magnatams priskirti asmenys, kuriems būdinga moderni pasaulėžiūra, veikla valstybės funkcijas palaikančiose institucijose, bei galios monopolis. Šią asmenų grupę vienijo bendri interesai ir bendra vizija, kokia turėtų būti magnatų rolė valstybėje, koks turėtų būti jų santykis su valdovu ir bajorija. Magnatai aktyviai dalyvavo galios žaidimuose ir galėjo paveikti istorinę valstybės raidą. Paaiškėjo, jog prastas istoriografines žinias apie socialinę Rusios struktūrą lėmė sovietinio mokslo marksistiniai tropai. Tyrimas atskleidė, jog socialiniai ryšiai Raudonojoje Rusioje buvo veikiami XV a. pastangų feodalizuoti viešąjį sektorių. Rytinių provincijų kolonijinis tipas leido sėkmingiau įgyvendinti šiuos pokyčius. Magnatų iškilimas Rusioje buvo Europoje vykusių analogiškų procesų dalis, ir veikė ne tik Rusios, bet ir Lenkijos vidaus politiką.