Rebaptism, name-giving and identity among Nobles of Ruthenian origin in late Medieval Galicia

LTStraipsnis skirtas analizuoti rusėnų kilmės bajorų perkrikštyjimą, pervardinimą ir tapatybę Galicijoje vėlyvaisiais viduramžiais. Nagrinėjant rusėnų didikams būdingus dvigubus vardus, gilinamasi į katalikybės ir stačiatikybės santykį XV a. ir mėginama aiškintis, ar rusėnų bajorų perėjimas į katalikybę panaikino jų rusėniškąją tapatybę. Taip pat atliekant tyrimą ieškota atsakymo, kokios buvo dvigubų rusėnų kilmingųjų vardų naudojimo aplinkybės, kontekstas ir prasmė. Pažymima, jog tyrime naudoti šaltiniai – itin fragmentiški bei kontraversiški, todėl dažniausiai iš jų neįmanoma padaryti aiškių ir užtikrintų išvadų. Daroma prielaida, kad dauguma rusėnų ir po persikrikštijimo gyveno tarp dviejų kultūrinių pasaulių – katalikiško ir stačiatikiško, ir priimta katalikybė dar nereiškė, jog rusėniška tapatybė buvo iškeičiama į lenkiškąją. Dvigubų rusėnų kilmingųjų vardų analizė leido sužinoti atskirų šeimų atšakų asimiliacijos greitį, taip pat įsigilinti į tikybinius ir kultūrinius skirtumus bei katalikiškų ir stačiatikiškų aspektų koegzistavimą šių šeimų tapatybėje. Trumpai aptarta ir mišrių santuokų įtaka persikrikštyjimui ir vardo pakeitimui. Straipsnis užbaigiamas apžvelgiant šeimos istorinės atminties poveikis dvigubų vardų naudojimui rusėnų kilmingųjų šeimose. Apibendrinus tyrimo rezultatus, daroma išvada, jog rusėnų kilmingųjų pasirinkimas naudoti dvigubus vardus rodo jų akultūraciją ir virsmą iš stačiatikių rusėnų į katalikus lenkus, bet tuo pačiu metu ir liudija, jog rusėnų perkrikštyjimo praktika tiriamuoju laikotarpiu nebuvo itin sėkminga.