Ethnicity, religious disparity and the formation of the multicultural society of Red Ruthenia in the late Middle Ages

LTStraipsnyje nagrinėjamas multikultūrinės visuomenės susiformavimas Raudonojoje Rusioje vėlyvaisiais viduramžiais. Tokios daugiatautės visuomenės įprastai susiformuoja dėl užkariavimų ar didelių gyventojų migracijos procesų – Raudonosios Rusios atveju įtaką visuomenės formavimuisi padarė abu dalykai. XIV a. Raudonoji Rusia buvo inkorporuota į Lenkijos Karalystę, o taip pat joje vyko migracija ir kolonizacija; regione įsikūrė žydai, vokiečiai, armėnai, karaimai ir kitų tautybių pirkliai, amatininkai, karo belaisviai, uždarbio ieškantys kariai bei misionieriai. Urbanizacija, politiniai įvykiai, totorių puldinėjimai veikė Rusios gyventojų sudėtį: kraštas kentėjo nuo depopuliacijos, todėl naujus miestus kūrė atvykę vokiečių ir lenkų kolonistai. Gilinantis į tautinių mažumų padėtį Raudonojoje Rusioje, apžvelgiamos asimiliacijos teorijos. Nagrinėjant Rusioje gyvenančių tautų tarpusavio santykius, pažvelgta į regione išpažintas religijas bei jų nulemtus barjerus tarp skirtingų tautų. Taip pat skirtas dėmesys tautinės priklausomybės ir socialinės stratifikacijos santykiui; aiškintasi, kas darė daugiau įtakos socialinei hierarchijai – religija, tautybė ar turtinė padėtis. Atskirai nagrinėti tautinės priklausomybės aspektai miestuose ir kaimiškose vietovėse. Atlikus tyrimą, padarytos išvados, jog: 1) Rusios bajorija žavėjosi lenkų kultūra ir buvo linkusi į asimiliaciją, nors neasimiliuoti rusėnai nebuvo diskriminuojami; 2) miestuose buvo stipresnė kultūrinės segregacijos raiška; 3) kaimo bendruomenės buvo mažiausiai tautiškai susifragmentavusios.