Eastern borderlands as 'cordon sanitaire': Romanian and Polish frontiers in interwar geopolitics
LT„Sanitarinis kordonas“, arba prancūzų įkvėpta politinė sistema, kuri pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui reiškė Prancūzijos šalininkų sąjungą, turėjo sustabdyti sovietų karines ir propagandines jėgas nuo veržimosi į Europą. Visgi dauguma šios sistemos struktūrų buvo sukurtos ir vėliau prižiūrėtos ambicijų nestokojusios imperinės Vokietijos. Caristinės Rusijos žlugimas ir Rytų Europos valstybių – Suomijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos ir 1916 m. Lenkijos karalystės – atsiradimas, tarptautinės politikos požiūriu, iš esmės reiškė Berlyno valios aktą. Šiame straipsnyje nagrinėjami rytinėje saugumo barjero dalyje vykę procesai, dėmesį sutelkiant į Rumunijos ir Lenkijos santykių klausimus sudėtingoje tarpukario geopolitinėje situacijoje. XX a. pradžioje, įtampos tarp didžiųjų Europos galių – Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Rusijos/ Sovietų Sąjungos – sąlygomis sukurta saugumo barjerų sistema kėlė nuolatinį ir rimtą susirūpinimą geopolitinės nuo Juodosios iki Baltijos jūros nusidriekusios teritorijos valstybėms. Ar sutikdamos priimti Reicho karinę apsaugą 1917–1918 m., ar Prancūzijos globą po 1919–1920 m. taikos sutarčių pasirašymo, šio regiono valstybės tarpukario laikotarpiu vis tiek liko didžiųjų galių įtampų ir nesutarimų objektas, geopolitinių strategijų taikinys ir dalijimosi įtakos zonomis pasyvios stebėtojos, galiausiai tapusios Antrojo pasaulinio karo pradžios pretekstu.
ENCordon sanitaire, a political system inspired by the French which after World War I was a union of France supporters with a goal to stop the military and propaganda forces from coming into Europe. Most of the system's structures were created and later maintained by the ambitious German Empire. The collapse of the Russian Empire and the emergence of Eastern European states – Finland, Lithuania, Latvia, Estonia, Ukraine, as well as the Kingdom of Poland in 1916, considering internationally, was a Berlin's act of will. This article examines the processes that took place in the Eastern part of the safety cordon, focusing on questions of Romanian and Polish relations in a difficult geopolitical situation of the interwar. In the beginning of the 20th century, tensions between the great European powers – France, United Kingdom, Germany and Russia/Soviet Union – created a system of security barriers which aroused constant and serious anxiety in the states ranging between the Black and the Baltic seas. Whether the states in this region chose the Reich's military protection (1917 – 1918) or French care after the treaties of 1919 – 2020, in the interwar period they remained an object for conflict and tension between the great powers. They were strategic geopolitical targets and passive observers of territory divisions, and ultimately became the pretext for the beginning of World War II.
