Wilno w twórczosci pisarzy zydowskich

LTStraipsnio objektas – Vilniaus įvaizdis žydų rašytojų kūryboje. Straipsnio autorius aptaria rašytojų A. Karpinovičiaus ir G. Kanovičiaus kūrybą bei joje iškylantį Vilniaus paveikslą. Lietuvių kalba išleistoje Abraomo Karpinovičiaus (Qarpinovis, Avraham (1918–2004)) novelių rinktinėje "Paskutinis Vilniaus pranašas" (Vilnius, 1998) pasakojama apie tarpukario Vilniaus kasdieninį žydų gyvenimą, pabrėžiant, kad Vilnius – tai nuėjusi į praeitį Lietuvos Jeruzalė. Grigorijaus Kanovičiaus, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę išvykusio gyventi į Izraelį, bet palaikančio nuolatinius ryšius su Lietuva, knygose atkuriama Lietuvos, taip pat Vilniaus žydų bendruomenės istorija ir patirtis, konkretūs žmonės. Pasak straipsnio autoriaus, G. Kanovičiaus vaizduojami žydai turi tik praeitį ir atmintį, bet neturi Ateities.Reikšminiai žodžiai: Žydų literatūra; Vilnius; Atmintis; Jewish literature; Vilnius; Memory.

ENThe subject of the article is the image of Vilnius in the works of Jewish writers. The author of the article discusses the works by the writers A. Karpinovičius and G. Kanovičius and the picture of Vilnius depicted in these works. The selection of novels Paskutinis Vilniaus pranašas (en. The Last Prophet of Vilnius) by Abraomas Karpinovičius issued in Lithuanian depicts the everyday life of Jewish people in Vilnius during the interwar period emphasizing the idea that Vilnius is as if the Jerusalem of Lithuania off to the part. The books by Grigorijus Kanovičius, who moved to Israel after the restoration of Lithuanian independence but maintained constant relations with Lithuania, reveals the history and experience of Jewish community in Lithuania and Vilnius. According to the author of the article, Jewish depicted by Kanovičius only have past and memory, but no Future.