Kant und Vydūnas

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Vokiečių kalba / German
Title:
Kant und Vydūnas
In the Book:
Vydūnas und deutsche Kultur / sudarytojai Vacys Bagdonavičius, Aušra Martišiūtė-Linartienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013. P. 293-305
Keywords:
LT
Imanuelis Kantas (Immanuel Kant); Vydūnas (Wilhelm Storost; Vilhelmas Storostas, Storosta); Filosofija / Philosophy; Kultūra / Culture.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjama I. Kanto įtaka Vydūno filosofijai ir pasaulėžiūrai. Pažymima, kad reikia nepamiršti, jog Vydūnas nebuvo filosofijos tyrinėtojas, o idėjų reiškėjas, todėl patikusias idėjas tiesiog inkorporuodavo į savo pasaulėžiūrą. Konstatuojama, kad Vydūnas savo raštuose ne kartą minį I. Kantą, kuris jam imponavo dviem aspektais: požiūriu į lietuvybę ir savo moralės filosofija. Aptariamos pagrindinės I. Kanto ir Vydūno filosofijos idėjos. Pažymima, kad I. Kantas Lietuvoje žinomas nuo pat 18 a. antrosios pusės dėl savo filosofijos idėjų patrauklumo ir dėl savo ryšių su lietuvių kultūros veikėjais. Pažymima, kad ir Vydūnas buvo susipažinęs su I. Kanto filosofija, Leipcigo universitete išklausė J. Folketo kursą apie I. Kanto filosofiją. Akcentuojama, kad Vydūną domino I.Kanto pateiktas teorinis pacifizmo pagrindimas, karus laikant požymiu, kad žmonija dar neišėjo iš nepilnametystės. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Vydūnas buvo artimas I. Kantui, dorovę traktavusiam kaip sritį, kurioje žmogus laisvas nuo išorinės būtinybės, nuo gamtos sąlygoto priežastingumo, kurioje jis pasireiškia kaip kultūros kūrėjas. I.Kanto idėjos jaučiamos ir Vydūno žmogaus sampratoje, pasak kurios, žmogus, turėdamas ne tik protą, bet ir kūną, neatsispiriąs įvairiems malonumams, tampa savo potraukių vergu ir pradeda žlugti, nes darosi abejingas dvasiniam gyvenimui. Daroma išvada, kad negalima priskirti Vydūno prie kantininkų, tačiau I.Kantas veikė Vydūno filosofiją, orientuodamas jį į pacifizmą, įsitikinimą, kad žmogaus būties problemų negalima išspręsti prievarta.Reikšminiai žodžiai: Filosofija; Immanuel Kant (Imanuelis Kantas); Immanuel Kant (Imanuelis Kantas); Lietuvos kultūra; Moralė; Moralės Filosofija; Prūsija; Vertybė; Vydūnas (Wilhelm Storost; Vilhelmas Storostas, Storosta); Žmogaus egzistencija; Human existance; Kant; Kant, Immanuel; Lithuanian culture; Moral philosophy; Morality; Philosophy; Prussia; Value; Vydunas.

ENThe article analyses I. Kant's influence on Vydūnas' philosophy and worldview. We should not forget that Vydūnas was not a researcher of philosophy, but one who expresses ideas, therefore he incorporated ideas he liked into his worldview. Kant was mentioned in Vydūnas' writings multiple times – he was influenced by Kant in two ways – his attitude towards the Lithuanian identity and his moral philosophy. The article includes a discussion of main Kant's and Vydūnas' philosophical ideas. Kant has been known in Lithuania since the second half of the 18th century due to the attractiveness of his philosophical ideas and his relations with Lithuanian cultural figures. Vydūnas, too, was acquainted with Kant – in University of Leipzig he sat through J. Folket's course on Kant's philosophy. Vydūnas was interested in a theoretical foundation for pacifism that Kant proposed. It considered war to be a sign that humanity is yet to grow out of its adolescence. Vydūnas related to Kant, who considered morality to be a field in which humans are free from any external imperative, free from causality determined by nature, in which humans act as creators of culture. Kant's ideas can also be found in Vydūnas' conception of humanity. According to it, a human, who has both a mind and a body, that succumbs to various pleasures, becomes their slave and starts to collapse, as he becomes indifferent to spirituality. A conclusion is drawn that Vydūnas is not a Kantian, yet Kant impacted Vydūnas' philosophy by orienting him to pacifism and to the conviction that problems of human existence cannot be solved with coercion.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/51872
Updated:
2017-07-11 11:30:44
Metrics:
Views: 27
Export: