Svetimžodžio "aftepartis" atitikmenų vertinimas interneto komentaruose

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Svetimžodžio "aftepartis" atitikmenų vertinimas interneto komentaruose
Alternative Title:
Evaluation of the equivalents of the loanword "aftepartis" in the comments of the internet community
Authors:
In the Journal:
Kalbos kultūra . 2012, 85, p. 136-154
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Atitikmuo; Kalbinės nuostatos; Normų sklaida; Svetimžodžiai
EN
Equivalent; Linguistic attitudes; Dissemination of norms; Loanword
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariami skaitytojų komentarai „Delfi“ portale 2011 m. balandžio 8 d. paskelbtam straipsniui „Afterpartis1“: dūzgės, povakaris ar pratęstuvės?“. Siekiama išnagrinėti, kokiais kriterijais vadovaudamiesi skaitytojai vertina lietuviškus šio svetimžodžio atitikmenis. Be to, aptariamas bendros visuomenės kalbinės nuostatos dėl svetimžodžių norminimo. Komentarai pagal autorių vertinamąsias nuostatas suskirstyti į tokias temines grupes: bendrasis svetimžodžių norminimo vertinimas; lietuviškų „afteparčio“ atitikmenų vertinimas; kitų atitikmenų siūlymai. Bendrojo svetimžodžių norminimo įvertinimo analizė atskleidė, kad kalbos vartotojams svarbiausia yra kalbos komunikacinė funkcija, o neaiškiausia yra tarptautinio žodžio ir svetimžodžio perskyra ir jos motyvai. Nors dauguma diskusijos dalyvių neigiamai vertina kalbos norminimą, jų kritiškumas rodo, kad, viena vertus, kalbos vartotojai nėra abejingi kalbos norminimui, tačiau, kita vertus, jiems trūksta informacijos apie kalbos normas bei jų diegimą. Nagrinėtuose komentaruose skaitytojų pateiktus svetimžodžio „aftepartis“ lietuviškų atitikmenų vertinimus galima suskirstyti pagal tris kriterijus: atitikmens semantinės ypatybės; naujojo žodžio darumas ir (arba) funkcionalumas; siūlomo atitikmens prigijimo prognozė. Komentarų analizė leidžia daryti išvadą, kad interneto bendruomenė laikėsi sistemiškumo, atitikmenų darumo ir atitikmens bei skolinio reikšmės adekvatumo kriterijų, o taisyklingumo kriterijumi tiesiogiai nesivadovavo ir jo neįvardijo. Atrodo, kad skaitytojai intuityviai atranda derivacinius žodžių ryšius ir juos kūrybiškai taiko vartodami skolinių naujuosius ekvivalentus.Galima teigti, kad kalbos vartotojai priešinasi norminimui tada, kai neturi pakankamai informacijos apie jo motyvus, todėl diegiant lietuviškus atitikmenis yra svarbu pasirūpinti aiškiu norminimo pagrindimu ir pačių diegiamų normų sklaida. [versta iš angliškos santraukos]

ENThe paper deals with readers' comments on the article "Afterpartis": dūzgės, povakaris ar pratęstuvės?" published on the internet news portal "DELFI" on 8 April 2011. An attempt is made to establish the criteria on which the evaluations of the Lithuanian equivalents of the loanword aftepartis (afterparty) are based. In addition, the general linguistic attitudes of society towards the codification of loanwords are overviewed. The reviewed comments were divided into groups according to their subject: evaluation of loanwords, evaluation of the Lithuanian equivalents of aftepartis, and proposals for other equivalents. Analysis of the general loanword evaluation shows that the communicative function of language is most valuable for many language users, while the conceptions of an international word and a loanword and their limits are the most problematic. Although the majority of the participants of this discussion think negatively of language codification their criticism shows that on the one hand language users are not indifferent to language codification, yet on the other hand they lack information about language norms, yet their implementation. The research established that the Lithuanian equivalents of aftepartis were evaluated thoroughly by the readers — semantic content, easiness of derivation and functionality were taken into consideration as well as the probability of entering usage. The researched comments lead to the conclusion that the internet community considered the criteria of systematicity, derivability and adequacy of meaning and did not apply the criteria of linguistic correctness. It appears that readers tend to find derivational relations between words intuitively and apply them creatively when using new equivalents of loanwords.There is a probability that society would take language norms and codification criteria into consideration more if it had more information about them. This is confirmed by the numerous examples of the usage applications of the new equivalents provided by the readers as well as by the wish of language users to participate in language standartization activities as revealed by the discussion. [From the publication]

ISSN:
0130-2795
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/51863
Updated:
2018-12-17 13:30:39
Metrics:
Views: 11    Downloads: 2
Export: