Teistų asmenų sprendimų priėmimas dėl sukčiavimo nusikaltimų darymo

LTAtsižvelgiant į didelį sukčiavimo nusikaltimų paplitimą bei padaromos žalos mastą, daug dėmesio skiriama situaciniams veiksniams, kuriuos kontroliuojant būtų galima mažinti sukčiavimo nusikaltimų riziką bei didinti jų išaiškinimą. Tačiau žinių apie individualius veiksnius, susijusius su sprendimu sukčiauti, vis dar trūksta. Pasitelkiant dvejopo informacijos apdorojimo teorinę prieigą, disertacijoje siekiama atskleisti sprendimų priėmimo dėl sukčiavimo nusikaltimų darymo ypatumus, vertinant psichologinius ir psichofiziologinius rodiklius, atsižvelgiant į laiką, skiriamą situacijai įvertinti, ir pykčio patyrimą. Atliktame eksperimentiniame tyrime dalyvavo 67 suaugę vyrai, atliekantys laisvės atėmimo bausmę. Rezultatai parodė, kad, sprendžiant dėl sukčiavimo ir patiriant nestiprų pyktį, aktyvinami tiek automatiniai, intuityvūs (pirmojo tipo), tiek racionalūs, analitiniai (antrojo tipo) informacijos apdorojimo procesai. Nestipraus pykčio patyrimas ir situacijai įvertinti skirtas laikas turi įtakos sprendimų, susijusių su sukčiavimu, pobūdžiui. Be to, sprendimas nesukčiauti yra susijęs su didesniu širdies ritmo variabilumu ir akių vyzdžių išsiplėtimu. Galiausiai, nustatyta, kad sprendimams dėl sukčiavimo būdingas numatomos „nusikaltimo naudos“ pervertinimas ir rizikos nuvertinimas. Remiantis gautais rezultatais disertacijoje pateikiamos gairės sukčiavimo nusikaltimų prevencijai ir intervencijai. Reikšminiai žodžiai: Sprendimai nusikalsti, pyktis, laiko apribojimas, dvejopas informacijos apdorojimas.

ENDue to the high prevalence of fraud crimes and the considerable scale of the damage caused, researchers focus heavily on controlling situational factors to reduce the risk of fraud crimes and improve their resolution. However, there is still a lack of knowledge about individual factors related to the decision to commit fraud. The dissertation, utilizing a dual process theory of information processing, aims to reveal the peculiarities of decision-making related to committing fraud crimes. It evaluates psychological and psychophysiological indicators, taking into account the time allocated for assessing the situation and the experience of anger. The results of the experimental study, involving 67 adult males serving a sentence of imprisonment, showed that decisions about fraud made while experiencing mild anger activate both automatic, intuitive (Type 1) and rational, analytical (Type 2) processing modes. Both the experience of mild anger and the time allocated for situation assessment influence the nature of decisions related to fraud. Choosing not to commit fraud correlates with increased heart rate variability and greater pupil dilation. Finally, the study determined that decisions about fraud typically involve an overestimation of the anticipated ‘benefit of the crime’ and an underestimation of the risk. Drawing on these findings, the dissertation proposes practical guidelines for fraud crime prevention and intervention. Keywords: Criminal decision-making, anger, time pressure, dual-process of information processing.