(Ne)laisvė būti geru paaugliu: teigiamas personažas XXI a. lietuvių paauglių prozoje

LTStraipsnio idėja susijusi su pastarųjų metų lietuvių literatūrologų diskusijomis, skirtomis netikėtam 2011 m. išleistam jaunos autorės Unės Kaunaitės romanui „Sudie, rytojau“. Buvo pastebėta, kad šis romanas – vienas iš labai nedaugelio, kurio pagrindinė personaže ir kūrinio pasakotoja yra itin pozityvi paauglė, daugelį dalykų matanti šviesiomis spalvomis, save suvokianti kaip gabią ir išskirtinę, kuriai viskas sekasi. Tai paskatino dar kartą perskaityti XXI a. paaugliams skirtą prozą, dėmesį sutelkiant j teigiamų personažų vaizdavimą. Kokios apskritai gero paauglio vaizdavimo strategijos, kokia vieta tenka vaizduojamam geram paaugliui, kokiomis charakterio ypatybėmis jis pasižymi, kaip literatūrologiniuose diskursuose reflektuojamas lietuvių vaikų literatūros kūriniuose sukurtas teigiamas personažas paauglys? Straipsnyje remiamasi skaitytojo reakcijos kritika, leidžiančia į tyrimų lauką integruoti ir kitų mokslų tyrimų išvadas, Wolfgango Iserio, psichologų Finno Skžrderundo, Jemeso Dobsono, šveicarų psichoanalitikės Alice's Miller įžvalgas.Kaip rodo komentuojamos Loretos Jakonytės, Kęstučio Urbos, Danguolės Sakavičiūtės ir kitų literatūrologų straipsnių apie vaikų literatūrą išvados, beveik visose knygose, skirtose paaugliams, stengiamasi sukurti teigiamą personažą, pasižyminti geriausiomis paauglio savybėmis, vis dėlto vyrauja ydingi pavyzdžiai, o teigiami personažai dažniausiai atrodo negyvi, neįdomūs ir pan. Straipsnyje tyrinėjami geriausi, neretai premijuoti pastarojo dešimtmečio kūriniai, labiausiai susitelkiama į realistinę psichologinę Gendručio Morkūno, kūriniuose dažnai pabrėždavusio, jog kalbės apie „gerą“ vaiką, Gintarės Adomaitytės, Unės Kaunaitės kūrybą, taip pat kalbama apie kai kuriuos Vytauto Račicko ir Vytautės Žilinskaitės kūrinius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kūrimo strategijos; Paauglių literatūros vertinimas; Paauglių literatūrosvertinimas; Probleminė paauglių literatūra; Skaitytojo reakcijos kritika; Teigiamas personažas; Teigiamo personažo kūrimo strategijos; Teigiamo personažo vertinimo strategijos; Vertinimas; Development strategies; Evaluation; Evaluation of adolescent literature; Positive character; Positive character development strategies; Problematic adolescent literature; Reader response criticism.

ENThe idea of the article is related to the recent Lithuanian literary discussions about the novel "Sudie, rytojau" (Goodbye, Tomorrow) written by the young author Unė Kaunaitė. Much has been observed that this novel is one of the very few where the main character and narrator of the work is an extremely positive teenager, seeing many things in bright colours. These discussions have led to re-reading adolescent prose of the twenty first century concentrating attention on the portrayal of positive characters. What are the general strategies of imaging a good teenager? What is said about positive characters in adolescents' literature by Lithuanian literary researchers? As it is shown in the articles written by Kęstutis Urba, Loreta Jakonytė, Danguolė Sakavičiūtė, almost every book aimed at teenagers is an attempt to present a positive character exhibiting the best characteristics of an adolescent. However, dominated by perverse examples and positive characters, such books often seem artificial and uninteresting. The article is based on reader response criticism allowing integration of conclusions from other fields of scientific research into the field of the present research: insights by Wolfgang Iser, psychologist Finn Skarderund, Swiss psychoanalyst Alice Miller.The author of the article seeks to disclose how a literary discourse portrays and reflects a child as a positive character in Lithuanian works of literature for children. In the article, the best works of the latter decade are analysed, written by Gintarė Adomaitytė, Kazys Saja, Nijolė Kepenienė, Unė Kaunaitė, Gendrutis Morkūnas, most of which have been awarded a prize. The research is mainly concentrated on the realistic and psychological works by Gendrutis Morkūnas who used to indicate he was going to talk about a "good" child; also, on the works by Gintarė Adomaitytė and Unė Kaunaitė. [From the publication]