Bendrosios Europos pirkimo-pardavimo teisės autonominio taikymo Lietuvoje problematika

LTPrivatinė teisė Europoje, kaip jokia kita teisės sritis, su didžiausiu pasipriešinimu sutinka ES institucijų teisėkūros rezultatus ir iniciatyvas, skirtas subendrinti valstybių narių privatinę teisę. Po daugiau nei du dešimtmečius trunkančio ES teisėkūros proceso Europos privatinės teisės derinimo srityje, prasidėjusio dar 1989 m., neseniai įgavo pagreitį Bendrosios Europos pirkimo ir pardavimo teisės projekto svarstymas ES institucijose. Europos Komisijos pasiūlymas bendrosios Europos pirkimo ir pardavimo teisės reglamentui leidžia manyti, kad Komisija yra apsisprendusi dėl siūlomo dokumento rūšies, tačiau pasipriešinimo argumentacija plėtojasi kaip ir anksčiau. Lietuvos patirtis išplečia šią diskusiją keliais svarbiais aspektais. Reglamento Roma I 6 straipsnio 2 dalyje užkoduota aklavietės sprendimas yra naudingas tiems, kurie turi mažesnę derybinę galią. Be to, tokia konkurencija sudarytų sąlygas išbandyti dabar dominuojančias teisines sistemas ir ieškoti galimo pakaitalo visos Europos mastu. Lietuvoje neseniai įvykusi privatinės teisės reforma patvirtina, kad netgi fundamentalus privatinės teisės peržiūrėjimas šiuo informacijos greito keitimosi laikmečiu gali būti sklandus. Reglamento projekto taikymas praktiniu požiūriu neabejotinai bus sudėtingas dėl daugiakalbiškumo Europoje, Reglamente siūlomi sprendimai kartais bus nesuderinami su nacionalinės teisės tradicijomis. Tačiau visi galimi sunkumai nėra priežastis nieko nedaryti Europos privatinės teisės vienodinimo srityje.

ENPrivate law is the area of law in which the resistance to unification in Europe is probably the strongest. Private law codification initiative, which began in 1989, after more than twenty years was recently reduced to optional non binding common sales law draft, which is gradually making its way through the EU institutions’ legislative process. Choice of EU regulation as a form indicates that the willingness to reach objective results is strong enough, but the reasoning in support of this project faces equally strong argument against it. Lithuanian experience expands this discussion in several important respects. Rome I Regulation Article 6.2 deadlock solution is specifically beneficial for smaller countries, where market participants have less bargaining power. In addition, an optional supplementary regulatory framework that the parties could choose, would allow testing existing legal systems by competition. Lithuania’s recent reform experience suggests that the draft regulation provides for a smooth change in Europe. Multilingualism, some of the Common European Sales Law solutions, radically different from the Lithuanian national legal provisions will certainly require revision of the existing concepts, but that is not a reason not to try to improve the EU’s common private law.