Emocijų suvokimas iš situacijos: intelekto negalę turinčių ir įprastos raidos vaikų gebėjimų palyginimas

LTGebėjimas suvokti emocijas svarbus efektyviai tarpasmeninei komunikacijai, leidžiantis geriau suprasti kitų siunčiamus ženklus, reguliuoti savo emocijas sąveikų metu. Nežymią intelekto negalę turintys asmenys dažnai patiria bendravimo ir kitų socialinių sunkumų, kuriuos lemia menki gebėjimai atpažinti ir suvokti emocijas. Socialinės komunikacijos sunkumai tampa ypač aktualūs vaikui pradėjus lankyti mokyklą, kada reikia laikytis specifinių socialinio bendravimo taisyklių. Jei vaikui sunku suprasti socialinius signalus, socialines normas, jis dažniau jas pažeidžia, kyla nesutarimų su mokytojais ir bendraamžiais. Moksliniuose tyrimuose dažniausiai analizuojama, kaip emocijos suvokiamos iš veido išraiškų, tačiau trūksta informacijos ir įrodymų apie sėkmingam socialiniam funkcionavimui svarbius emocijų suvokimo iš socialinių situacijų gebėjimus. Šiuo tyrimu siekta palyginti, kaip pagrindines emocijas (džiaugsmą, liūdesį, pyktį, baimę) iš pavaizduotos socialinės situacijos suvokia nežymią intelekto negalę turintys ir įprastos raidos vaikai. Tyrime taikytos Raveno spalvotos progresuojančios matricos (Coloured Progressive Matrices / CPM, J. Raven, J. C. Raven ir J. H. Court, 1998) (kontrolinės grupės vaikų atrankai) bei vienos iš šio straipsnio autorių (I. Ališauskaitės) parengtas tyrimo instrumentas Emocinių situacijų paveikslėliuose rinkinys (2011). Tyrime dalyvavo 63 pradinio mokyklinio amžiaus (7-12 m.) vaikai (31 nežymią intelekto negalę turintis ir 32 įprastos raidos vaikai). Gautų rezultatų analizė leido atskleisti tendenciją, jog nežymią intelekto negalę turintys vaikai sunkiau nei įprastos raidos jų bendraamžiai suvokė džiaugsmo, liūdesio, pykčio ir baimės emocijas pavaizduotose socialinėse situacijose. Šių vaikų emocijų suvokimo situacijoje sunkumai susiję tiek su situacijos interpretavimu, tiek su gebėjimu suvokti emociją.