LTLietuvai tapus ES nare (2004) Lietuvos jaunimui atsivėrė galimybės studijuoti kitų šalių aukštosiose mokyklose. Tyrimo duomenimis, Jungtinės Karalystės universitetai Lietuvos abiturientams yra patraukliausi dėl išlikusių tradicijų, aukštos studijų kokybės, mokslo ir studijų dermės. Sėkmingam asmens pritapimui prie kitos šalies konteksto reikia iš(si)ugdyti daug kompetencijų, taip pat ir tarpkultūrinę komunikacinę kompetenciją. Straipsnyje apžvelgiami teisiniai Lietuvos Respublikos dokumentai, nubrėžiantys gaires ir detalius planus nagrinėjamai kompetencijai ugdyti(s). Ši kompetencija straipsnyje apibrėžiama kaip žinių, gebėjimų, nuostatų ir vertybių visuma, leidžianti asmeniui efektyviai ir tinkamai bendrauti tiek socialinėse, tiek akademinėse situacijose. Taip pat pateikiama atskirų kompetencijos struktūrinių dalių išklotinė, kai žinios išskaidomos į lingvistines žinias, savo kultūrinio tapatumo suvokimą, bendras žinias apie kultūrą ir žinias apie tikslinės šalies kultūrą. Tokios nuostatos (jeigu jos pozityvios), kaip tolerancija, pagarba, atvirumas ir smalsumas skatina žinių įsisavinimą ir gebėjimų klausytis ir stebėti, vertinti ir analizuoti, interpretuoti ir sieti tobulinimą. Diskutuojama apie motyvacijos, kaip svarbaus nuostatų komponento, ir asmeninių savybių būtinumo įtraukti į tarptkultūrinės kompetencijos komponentų sąrašą, kai pasaulio mokslininkų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria. Antroje straipsnio dalyje pristatomas diagnostinis tyrimas, kuriame dalyvavo 73 lietuviai, gyvenantys ir studijuojantys (arba studijavę) JK universitetuose. Tyrimo metodologija grindžiama empiriniu ir statistiniu metodais: tyrimo instrumentas – anketa, kurią sudaro 32 atviro ir uždaro tipo klausimai, skelbiama www.apklausa.lt portale. Gauti duomenys apdoroti portalo www.apklausa.lt programine įranga.Taikyta aprašomoji analizė (procentiniai dažniai) apibūdinant, kurie lingvistinės komunikacinės ir tarpkultūrinės kompetencijų komponentai buvo svarbiausi studentams iš Lietuvos adaptuojantis Jungtinės Karalystės sociokultūriniuose, įskaitant ir akademinį, kontekstuose. Gauti duomenys, deja, nepatvirtino fakto, kad pačių lietuvių, gyvenančių ir studijuojančių JK, apibūdinta tarpkultūrinė komunikacinė kompetencija atitinka moksliniuose darbuose pateikiamus modelius. Lietuvių pritapimas JK sociokultūriniame kontekste daugiausia grindžiamas emociniu pagrindu – motyvacija, tvirto charakterio bruožais ir lingvistinėmis žiniomis.
ENEvery year a considerable number of Lithuanian school-leavers enter higher educational institutions in the UK. Their decision to study in an English speaking country not only provides them with the opportunity to master their competences in a multicultural academic environment, encompassing studies and participation in various extra-curricula activities, but studying in the UK also exposes them to a completely different academic culture. This presents challenges which occur due to unfamiliar social and cultural life spheres, as well as forcing the students to encounter the phenomena of diversity and otherness. The paper aims to identify the most important components of the Intercultural Communicative Competence (further–ICC) necessary for one’s successful adjustment abroad, to be more precise, the students’ knowledge, skills and attitudes that helped them feel comfortable in the UK socio-cultural environment. In order to achieve the aim set, the preconditions for ICC to be developed in foreign language curricula of secondary education in the Republic of Lithuania are studied. Further to it, a framework of ICC to be mastered at the foreign language lessons from theoretical perspective is reviewed. Finally, the data obtained via the diagnostic survey is discussed. The analysis is based on the reflections presented by 73 respondents of Lithuanian origin who have recently been studying and residing in the UK. The reflections encompass comparative self-assessment of the respondents’ three basic ICC components, i.e., their English proficiency in social contexts, their command of English for specific and academic purposes, and their culture-specific knowledge within two periods of their lives, i.e., before leaving for the UK and while getting adapted to the environment of the UK. [...].