Programming of the EU structural assistance for 2014-2020: a search for efficiency

LT[...] ES perskirstomųjų politikų įgyvendinimą nagrinėja eilė tyrinėtojų tiek Lietuvoje [...], tiek užsienyje (Bachtler, F. Wishlade, C.Mendez, A.Mairate, F.Barca ir kiti). ES regioninės politikos poveikį skirtingais pjūviais ir lygmenimis, įgyvendinant ES reglamentų nuostatas, analizuoja ES paramą administruojančios ministerijos, įsigydamos nepriklausomų vertintojų paslaugas. Tačiau Lietuvoje tai pirma studija, kurioje nagrinėjamas naujų principų, kurie bus taikomi 2014-2020 m. Europos struktūrinių ir investicinių fondų paramai programuoti, efektyvumas nacionaliniu lygmeniu, taip papildant minėtus tyrimus, nagrinėjančius ES perskirstomųjų politikų reformas. Analizuojant dokumentus, remtasi kokybiniais tyrimo metodais. Atlikta pirminių šaltinių – ES reglamentų ir Europos Komisijos parengtų gairių projektų, ir antrinių šaltinių – vertinimo ataskaitų analizė, taip pat remtasi tyrinėtojų, nagrinėjančių ES Sanglaudos politikos reformas, darbais. Darbą sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje yra apžvelgiami Sanglaudos politiką įgyvendinančių Europos struktūrinių ir investicinių fondų planavimą ir įgyvendinimą reglamentuojančiuose ES reglamentų projektuose nustatyti nauji su paramos planavimu susiję ir efektyvumą didinantys instrumentai: daugiasektorinių intervencijų logika, veiklos peržiūra ir veiklos rezervas, orientaciją į rezultatą ir naujos integruotos teritorinės iniciatyvos ir aptariamas jų efektyvumas valstybės narės požiūriu. Antrojoje dalyje nagrinėjamos nacionaliniuose ES fondų paramą apibrėžiančiuose dokumentuose naudojamos priemonės paramos panaudojimo efektyvumui didinti: į rezultatą orientuotas institucijų bendradarbiavimas, rezultatų panaudojamumas, gilesnė regioninė plėtra ir subsidiarumo principo taikymas ir kitų nei valstybės biudžeto lėšų į nacionalinį bendrąjį finansavimą pritraukimas.[...] Darbo išvadose nustatyta, kad priemonės, susijusios su į rezultatą orientuotu institucijų bendradarbiavimu, rezultato ir pokyčio stebėsena ir naujomis teritorinių investicijų iniciatyvomis, turi didžiausias galimybes būti įgyvendintos planavimo procese ir įtrauktos į programavimo dokumentus todėl, kad joms pritaria abi pusės – valstybė narė ir ES teisės aktų leidėjai. Priemonėmis, susijusiomis su veiklos peržiūra, bus įgyvendintos, nes tokia prievolė nustatyta reglamentų projektuose, ir kitu atveju valstybei narei būtų apsunkintos galimybės laiku suderinti ir gauti veiksmų programą (-as) patvirtinti Europos Komisijos sprendimą ir sklandžiai pradėti ES fondų lėšų panaudojimo procesą. Daugiasektorinių intervencijų logikos ir rezultatų panaudojamumo galimybės yra neapibrėžtas, kadangi ES institucijos ir valstybė narė šių priemonių turinį supranta skirtingai. Potencialą galima pakelti, padidinus bendravimą tarp institucijų šiais klausimais arba suderinus minėtas priemones su priemonės iš pirmosios, didžiausias galimybes turinčiomis priemonėmis. Pačios prasčiausios galimybės priskirtos gilesnės regioninės plėtros ir subsidiarumo principo taikymo ir kitų nei valstybės biudžeto lėšų į nacionalinį bendrąjį finansavimą pritraukimo priemonėms. Kadangi tai – valstybės narės kompetencija, ES institucijos neturėtų apskritai kištis į jų įgyvendinimą.

EN2014-2020 Multiannual Financial Framework and its legislative package are being drafted in the light of economic recession, when the EU assistance and its financial instruments in particular become sole or one of a few stable inflows to finance national initiatives. This environment strongly influences overall aim and scope of the redistributive assistance and the attempts to use it as efficient as it may be. The texts of Draft Regulations reflect the tendency by elaboration of a number of tools that should lead to better performance and effectiveness. However, the lengthy discussions concerning the text of the aforementioned Regulations indicate that different actors conceive efficiency and tools how it can be achieved by using the EU funding differently. The way how a Member State (MS) approaches the efficient use of the funding is another and it will be reflected in the Partnership Agreement and Operational Programme(s), which shall be accorded with the European Commission in advance to the start of use of the EU funds. The aim of the article is to identify the potential of the tools that contribute to the efficiency and are used/ proposed to use in the EU funds’ planning process. Firstly, it is identified, which tools are proposed to be used by the EU by revising the novelties introduced in the Draft Regulations, and which are planned to be implemented in the process of planning the EU assistance for the years 2014-2020 in Lithuania. Secondly, the tools are grouped into separate clusters that distinguish by a different level of a potential to be implemented. [...].